JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo prekybos karą beveik su visu ekonomiškai išsivysčiusiu pasauliu. Nuo birželio 1 d. Vašingtonas taiko importo tarifus iš Europos Sąjungos, Kanados ir Meksikos importuojamam plienui ir aliuminiui. Plienui taikomas 25 procentų tarifas, aliuminiui – 10 procentų.
Europos Komisijos pirmininkas Jean‘as-Claude‘as Juncker‘is pareiškė, jog toks sprendimas kelia susirūpinimą, yra nepateisinamas bei laužo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles. „Tai yra grynas ir paprastas protekcionizmas“, pareiškė Juncker‘is. Vokietija ir Prancūzija pažadėjo koordinuoti atsakomuosius veiksmus. Vien Vokietija dėl tarifų patirs 5 milijardus eurų nuostolių per metus.
ES ne tik kreipsis į PPO, bet taip pat taikys tarifus JAV gamybos prekėms, siekdama balansuoti D. Trumpo žingsnio keliamas ekonomines pasekmes. Atsakomuosius tarifus ES žada įvesti tokioms JAV prekėms kaip motociklai, viskis, džinsai. Todėl JAV darbininkai, kuriuos skelbiasi ginąs Trumpas, greičiau praloš nei išloš.
Kanada taip pat pavadino D. Trumpo žingsnį nesuvokiamu. Ji paskelbė sąrašą JAV prekių, kurioms bus taikomi tarifai. Tame sąraše atsidūrė plienas, kiauliena, obuoliai, sūris. Kanados atsakomosios priemonės sieks milijardus dolerių. Meksikos sąraše atsidūrė beveik visas importas iš JAV.
Neaišku, kaip vystysis prekybiniai ryšiai pačioje Šiaurės Amerikoje, ir ką D. Trumpas mano daryti su Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutartimi (NAFTA).
D. Trumpo administracija aiškina, kad plieno ir aliuminio importas silpnina šalies ūkį. Dar daugiau, be stipraus ūkio esą negalima turėti stipraus nacionalinio saugumo – gaminti tankų, šarvuočių ir kitų ginklų. ES ir Kanada su nuostaba priėmė šiuos pareiškimus, adresuotus JAV artimiausiems sąjungininkams. Nejaugi sąjungininkai tapo nacionaline grėsme Jungtinėms Valstijoms?
Nevienareikšmiškai tarifai vertinami ir JAV, ypač tose ūkio šakose, kurioms teks ES ar Kanados tarifų našta. Tos JAV ūkio sritys, kurios naudoja importuojamą plieną ar aliuminį, susidurs su brangesnėmis medžiagomis.
Dar blogiau, jog įvedami tarifai gali turėti rimtesnių politinių ar geopolitinių pasekmių. Kovo mėnesį panašūs tarifai buvo įvesti Kinijai, Rusijai, Japonijai ir Turkijai. Ką darys Trumpas, kai viso pasaulio ekonomiškai stipriausios valstybės kreipsis į PPO? Be to, galimi kiti labai įvairūs variantai. Sakykim, ar JAV tarifai nepaskatins ES, Kinijos, Rusijos jungtis į bendrą frontą prieš nesuvokiamą D. Trumpo politiką? Jei taip atsitiktų, būtų ardoma ne tik nusistovėjusi prekybos tvarka, bet ir kuriami aljansai, kurių dabar neįmanoma net įsivaizduoti.
JAV Atstovų rūmų pirmininkas Paul‘as Ryan‘as paskelbė pareiškimą, sakantį, kad „šis veiksmas nukreiptas prieš Amerikos sąjungininkus, nors turėtume veikti kartu su jais sprendžiant neteisingą prekybos politiką, kurios laikosi tokios šalys kaip Kinija“.
Teksaso respublikonas Kevin‘as Brady pilnai sutinka su tokiu tvirtinimu: „Kalbant apie nesąžiningą aliuminio prekybą, Meksika, Kanada ir Europa nesukelia problemų, jas sukelia Kinija“.
Tiesa, D. Trumpo administracija pareiškė, jog yra atvira deryboms dėl tarifų. Tačiau ES bandė derėtis jau ne kartą, ne viena ES delegacija vyko į Vašingtoną, bet jokių rezultatų nebuvo pasiekta. Darosi panašu, kad D. Trumpas supranta tik tokį kompromisą, kai sutinkama su jo diktuojamomis sąlygomis.
Nereikėtų užmiršti ir to, jog protekcionizmas buvo viena priežasčių, 1929 m. sukėlusi depresiją JAV, o po to ir visame pasaulyje.
Šiame kontekste keistokai skamba konservatoriaus Žygimanto Pavilionio pareiškimas, kuriame dėl susidariusios padėties kaltinamas Europos Komisijos vadovas J-C. Juncker‘is, teigiant, jog jis yra prorusiškas, o jo pozicija labai dažnai yra antiamerikietiška. Ž. Pavilionis siūlo Lietuvai pasinaudoti susidariusia padėtimi saugumo problemoms spręsti, užmiršdamas, jog Lietuva yra ES narė, todėl JAV tarifai neišvengiamai palies ir Lietuvą.
Galima galvoti kas tik patinka apie Junckerį, bet tai nepakeis akivaizdaus fakto – prekybos karą pradėjo Trumpas, o ne Juncker‘is.
Beje, reikėtų neužmiršti, jog prieš pusantrų metų, ES ir Jungtinės Valstijos buvo visiškai pasiruošę pasirašyti laisvosios prekybos sutartį (TTIP). Taip būtų sukurta pati didžiausia laisvosios prekybos erdvė pasaulyje, be muitų, kvotų, kitokių apribojimų – 510 milijonų vartotojų Europos Sąjungoje ir 325 milijonai vartotojų JAV pusėje. D. Trumpui tapus prezidentu, visos šios viltys išsisklaidė kaip migla – naujasis prezidentas pasakė NE. Atėjo prekybos karų epocha.
Iš L. Andrikienės įrašo fb.