Skip to main content

Lrytas.lt: Kinai po truputį perima kitų šalių uostų kontrolę: Lietuvos ekspertai baiminasi dėl Klaipėdos

|   Straipsniai
L.Andrikienės teigimu, Lietuvos valdžia kol kas arba nepastebi, arba nenori pastebėti, kaip po truputį kinai užima strategines šalies vietas. J.Stacevičiaus nuotr.
Kinijos vadovas, komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas pavasarį vykusiame partijos suvažiavime iškėlė tikslą – iki 2050-ųjų Kinija turi dominuoti visame pasaulyje. Zuma Press/Scanpix nuotr.
Anot europarlamentarės, kinai sako atvirai – mums nereikia jokio finansavimo, jokios ES paramos, tik duokite mums teritoriją. Foto "Reuters"

 Agnė Černiauskaitė , Specialiai iš Briuselio (Belgija)

„Mes turime imunitetą Rusijai, turime turėti ir Kinijai, nes kinai atvažiuoja ne su tankais, o su pinigais“, – įsitikinusi europarlamentarė, ryšiams su Vidurinės Azijos valstybėmis delegacijos vicepirmininkė Laima Andrikienė.

Anot jos, Lietuvos valdžia kol kas arba nepastebi, arba nenori pastebėti, kaip po truputį kinai užima strategines šalies vietas, kuria čia verslus bei visoje Europoje privatizuoja svarbius objektus.

Apie kinų investicijų grėsmę bei kitų šalių uostų užėmimą užsiminė ir investicijų konsultavimo kompanijos „Serica Consulting“ vykdomasis direktorius Šarūnas Nastys, tačiau pridūrė – Lietuvai dėl ko baimintis kol kas nėra.

Įžvelgė grėsmę

Kinijos vadovas, komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas pavasarį vykusiame partijos suvažiavime iškėlė tikslą – iki 2050-ųjų Kinija turi dominuoti visame pasaulyje.

„Iki šiol atrodė, kad tai tik lozungai, tačiau dabar matome, kad tai yra reali strategija, kuriai realizuoti yra skiriamos didžiulės lėšos. 2013 metais, kai Kinija paskelbė ekonominę „Šilko kelio“ strategiją, ant stalo buvo padėtas trilijonas dolerių. Dabar – tai gerokai didesnė suma“, – nuogąstavo L.Andrikienė.

Europarlamentarės teigimu, iš 28 ES šalių tik 13 turi užsienio investicijų patikros mechanizmus, tarp jų ir Lietuva, kuri net susilaukdavo kritikos, kad dėl šių mechanizmų šalis gali atbaidyti potencialius investuotojus.

„Tačiau dėl to mes turime imunitetą Rusijai. Kinijai jo neturime. Mums vis dar atrodo, kad Kinija yra labai toli, kad 1,3 mlrd. gyventojų jau turinti valstybė net neįžiūri mažytės Lietuvos prie Baltijos jūros.

Deja, jie mus įžiūri ir labai gerai, o ypač kinai mato mūsų Klaipėdos jūrų uostą. Jie brėžia transporto koridorius per visą Europą. Vienas iš šešių tokių koridorių baigiasi būtent Klaipėdoje“, – aiškino L.Andrikienė.

Prieš daugiau nei dvejus metus Kinijos transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto ir finansų korporacija „China Merchants Group“ kėsinosi ir į Klaipėdos valstybinio jūsų uosto teritorijoje veikiančią AB „Klaipėdos Smeltė“, kuri užsiima laivų krovos, sandėliavimo ir logistikos veikla, tačiau tuomet derybų užbaigti nepavyko dėl kinų siekio įsigyti kontrolinį įmonės akcijų paketą.

Europarlamentarės nuomone, kinai, vis apsilankydami dėl derybų Klaipėdoje, po truputį prisipratino lietuvius prie savęs, o dabar, anot jos, jau sako atvirai – mums nereikia jokio finansavimo, jokios ES paramos, nereikia ir jūsų pagalbos ar darbo jėgos, tik duokite mums teritoriją, mes čia atsivešime savo žmones ir statysime savo terminalus.

„Jie neabejotinai pastatys ir greitai, jiems daugiau niekas nerūpi“, – įsitikinusi ji.

Kėsinasi į Europos šalis

Klaipėdos jūrų uostas, anot L.Andrikienės, nėra pirmasis, į kurį kėsinasi kinai. 2016 metais, pasinaudodami sudėtinga Graikijos ekonomine situacija, kuomet šalis buvo ant bankroto ribos, kinai įsigijo Pirėjo jūrų uostą.

„Graikų uoste beliko tik kelios dešimtys, jie dirba administracijoje. Daugiau visi darbuotojai yra atvežti iš Kinijos. Ir jie taip elgiasi visur.

Taip pat turime ir, pavyzdžiui, Roterdamo ir Antverpeno uostus, kur kinai taip pat įėjo labai rimtai. Iš viso apie dešimt procentų Europos uostų jau yra kinų rankose“, – statistika dalijosi L.Andrikienė, pažymėdama, kad panaši situacija vyksta ir Portugalijoje, kuri, smukus ekonomikai, pardavė kinams visą savo elektros energijos gamybos ir paskirstymo sistemą.

„Angela Merkel sakė, kad, jeigu tai būtų įvykę Vokietijoje, nei viena Vyriausybė neišsilaikytų. Kaip galima atiduoti kitai valstybei visą sektorių?“ – pridūrė ji.

Europarlamentarė pasakojo prieš kelias savaites buvusi susitikime Helsinkyje, kur susitiko su vienu Kambodžos gyventoju, ir pasiteiravo, ar į jų šalį taip pat veržiasi kinai: „Jis vien išgirdęs šitą žodį susiėmė rankomis už galvos.“ 

Klaipėdos jūsų uostas, anot L.Andrikienės, nėra pirmasis, į kurį kėsinasi kinai. V.Ščiavinsko nuotr.
Kinijos vadovas, komunistų partijos generalinis sekretorius Xi Jinpingas pavasarį vykusiame partijos suvažiavime iškėlė tikslą – iki 2050-ųjų Kinija turi dominuoti visame pasaulyje. AFP/Scanpix nuotr.

Taikosi ir į Lietuvą

Europarlamentarė pažymėjo, kad Kinijos interesas Lietuvoje yra ne mėsos ar pieno produktai, kaip mano politikai, ir ne tik Klaipėdos jūrų uostas, bet ir „Lietuvos geležinkeliai“, visos aukštųjų technologijų pramonės įmonės – visa tai, nuo ko šalies konkurencingumas priklausys dar ne vieną dešimtmetį.

L.Andrikienė pridūrė, kad Lietuva iki praėjusių metų gruodžio buvo ta šalis, kuri, jos žodžiais, dar nebuvo „pakabinta“.

„Tačiau pernai S.Skvernelis ir R.Masiulis nuvyko į Budapeštą, kur buvo suorganizuotas Rytų ir Vidurio Europai skirtas šešiolikos regiono premjerų susitikimas su Kinijos ministru pirmininku. Ten ant stalo buvo padėtas protokolas dėl „Šilko kelio“ ekonominio diržo strategijos įgyvendinimo Lietuvoje.

Kiek žinau, S.Skvernelis kartu su susisiekimo ministru neišdrįso pasirašyti to protokolo, jį pasirašė ambasadorius ypatingiems pavedimams D.Degutis. Taigi nuo tada mes irgi esame „pakabinti“, – nuogąstavo europarlamentarė.

Ji išvardijo ir sritis, į kurias mūsų šalyje yra labiausiai nusitaikę kinai – tai energetika, transportas, komunikacijos ir medijos.

Kalbėdama apie medijas, L.Andrikienė pateikė radijo „Kelyje“ pavyzdį. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje radijo bangomis transliuojamos stoties savininke prieš kelis metus tapo Vokietijoje gyvenanti kinė Xu Wang-Hehenberger.

„Praėjo vos kelios savaitės, kai jie įsigijo tą radiją ir jis pradėjo atakuoti mano biurą Vilniuje. Skambinėdavo ir siūlydavo man du laidų formatus: mano asmeninę laidą arba laidą apie ES aktualijas. Mano atstovas spaudai vis atsisakydavo, bet jie vis tiek atkakliai skambino. O kaina buvo gal 40 proc. mažesnė nei ta, kurią aš moku komerciniam radijui, kuris iš manęs paima 10 minučių interviu“, – prisiminė ji.

Anot jos, didžiausia problema yra tai, kad šalies valdžia į tokius Kinijos veiksmus žiūri lyg pro pirštus, o gyventojai pateisina kinus sakydami, kad jie čia kuria darbo vietas. L.Andrikienės nuomone, visuomenė nesuvokia tikrosios situacijos, nes „kinai atvažiuoja ne su tankais, o su pinigais“.

Ji užsiminė ir dar apie vieną kinų įsiveržimo į Europos valstybes atvejį, kuomet jie verslus čia įkuria įmonių pavadinimų ir iškabų visiškai nesiedami su Kinija ir taip paslepia savo tikrąją įtaką.

„Nieko nedarymas dėl to yra visiškas valdžios aklumas. Kinų veržimosi mastai į ES yra didžiuliai, o mes juk žinome tik Aisbergo viršūnę“, – kalbėjo europarlamentarė.

Situacija su kinų investicijomis – sudėtinga

Kaip komentavo Š.Nastys, išorinės investicijos, nepriklausomai nuo objekto ar industrijos, visada savyje neša tam tikrą riziką.

Jo teigimu, tokios investicijos vis tik yra sandoris tarp dviejų šalių, kuomet už kapitalą ir resursus atiduodama dalis akcijų ir įmonės kontrolės. Kiekviena įmonė, anot Š.Nasčio, svarstanti išorinių investicijų priėmimą, turi įsivertinti, kokio tipo interesų turi investuotojas – visa tai yra suderinama ilgų derybų metu, kuomet aiškiai nubrėžiamos tam tikros ribos, ko abi pusės gali viena iš kitos tikėtis.

Kalbant apie Kiniją, kompanijos vykdomasis direktorius pažymėjo, kad investicijų klausimas tampa kėblesnis, kadangi labai dažnai Kinija užsienio investicijoms naudoja valstybius fondus ir įmones. „Taigi kartu sumaišomi tam tikri ekonominiai ir politiniai procesai bei tikslai. Paskutiniais metais tai susilaukia ypatingai daug dėmesio visame pasaulyje dėl „One Belt One Road“ iniciatyvos. Atsiranda tam tikri pavyzdžiai, kai kinai perima infrastruktūros kontrolę.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra Šri Lanka. Jos Vyriausybė pasiskolino iš kinų ambicingam uosto projektui. Deja, Šri Lanka pervertino savo galimybes grąžinti paskolą ir buvo sudarytas susitarimas, kurio metu skola buvo perkvalifikuota į kontrolinį uosto akcijų paketą.

Taip Kinijos valstybinė įmonė iš esmės perėmė strategiškai svarbaus uosto kontrolę“, – apie kitų šalių uostų perėmimą užsiminė ir Š.Nastys.

Vis dėlto, anot jo, reikia atkreipti dėmesį, kad viskas vyko abiejų šalių susitarimu. Uosto kontrolė buvo prarasta dėl finansinių galimybių neapskaičiavimo, o ar kinų pusė to siekė tikslingai, yra sunku pasakyti.

„Žvelgiant iš kitos pusės, tam tikra prasme kinų investicijos užsienyje netgi yra varžomos centrinės Vyriausybės – taip stabdomas kapitalo ištekėjimas iš šalies“, – pridūrė jis.

Dėl Lietuvos nesibaimina

Tiesa, kalbėdamas apie Kinijos investicijas Lietuvoje Š.Nastys teigė jų čia pasigendantis ir tai, anot jo, yra labai didelis praradimas šaliai.

Kaip pavyzdį ekspertas pateikė Kinijos investicijų kitose šalyse dydį: JAV investicijų vertė yra beveik 180 mlrd. dolerių, Lenkijoje – 1.6 mlrd. dolerių, Rusijoje – 46 mlrd. dolerių, Latvijoje – 110 mln.

„Tuo tarpu Lietuvoje skaičiai yra tokie maži, kad ji net nepatenka į globalią statistiką. Šioje vietoje mes tiesiogiai pralaimime konkurencinėje kovoje net ir savo artimiausiems kaimynams.

Tas praradimas nėra tik finansinis, bet kokiu atvejų kinų investicijų bei verslo santykių neplėtojimas tiesiogiai atsiliepia ir dvišaliams valstybių santykiams ir tarpusavio supratimui.

Taigi šioje vietoje tiesiog atsakyčiau, kad kinų investicijos yra tokia pat grėsmė kaip ir bet kokių kitų išorinių investicijų. Šios grėsmės turi būti įvertintos, apgalvotos ir galiausiai sumažintos iki minimumo derybų metu.

Bet visų pirma tas derybas reikia pradėti, jų nepradėjus galimybės gali būti tiesiog prarastos“, – poziciją išsakė Š.Nastys.

www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/12/09/news/kinai-po-truputi-perima-kitu-saliu-uostu-kontrole-lietuvos-ekspertai-baiminasi-del-klaipedos-8439729/