Skip to main content

Molėtų vilnis: Lietuvai reikalinga stipri Europos Sąjunga

|   Straipsniai

Pokalbis su Europos Parlamento nare , Kovo 11-osios Akto signatare, dr. Laima Andrikiene

 

Lietuva įžengė į penkioliktuosius narystės Europos Sąjungoje metus. Mūsų valstybei, taip pat ir mūsų rajonui narystė ES akivaizdžiai yra naudinga. Iš Europos Sąjungos Lietuva gauna ženklią finansinę paramą. Ar ES tenkina, kaip toji parama yra panaudojama Lietuvoje?

Daug šiomis dienomis važinėju po Lietuvą, ir tikrai Lietuva niekada tokia graži nebuvo kaip dabar. Per 14 narystės ES metų padaryta labai daug. Labai dažnai ant rekonstruotų, sutvarkytų kultūros centrų, bendruomenių namų, ligoninių, universitetų ar mokyklų kabo lentelės, jog suremontuota, rekonstruota už ES lėšas. O kiek infrastruktūros sutvarkyta, kiek nutiesta ar išasfaltuota kelių, pastatyta valymo įrenginių – sunku net suskaičiuoti. Vien per šį finansinį laikotarpį, nuo 2014 iki 2020 metų, Lietuva iš Europos Sąjungos biudžeto gaus 13 milijardų eurų paramą, o mūsų įnašas į ES biudžetą bus nepilni 3 milijardai eurų. Gerai gyvename, ar ne: vieną eurą sumokame – daugiau nei 4 gauname.

Ne paslaptis – būna ir taip, kad ES fondų lėšos panaudojamos neturint strateginio matymo. Ne viename Lietuvos rajone mačiau labai gražiai už ES lėšas rekonstruotas mokyklas. Tačiau dažname rajone ne viena iš jų dar šiais metais bus uždaryta – nėra mokinių. Moderniai, gražiai rekonstruoti, išblizginti pastatai lieka tušti, kam juos panaudoti – galvosūkis rajono vadovams. Tai nepadaryta tyčia, tiesiog nesitikėta tokios galingos emigracijos bangos, bet rezultatas prastas, nes tie pinigai, investicijos galėjo būti panaudotos tikslingiau, galvojant apie naudą, grąžą, kurią turėtų duoti ateityje. Yra ir piktnaudžiavimo, yra savivaldybių, kurių centrinėse aikštėse, kaip žmonės liūdnai juokauja, ES parama suklota jau trimis sluoksniais – į grindinį, suoliukus, šviestuvus, šaligatvių plyteles.

Mes žinome, kad ES finansinė parama Lietuvai buvo ir yra reikalinga, ji bus reikalinga dar ne vienerius metus. Šiuo metu mūsų valstybės vadovai turi atkakliai dirbti, kad būtų pasiekti reikalingi sprendimai dėl paramos Lietuvai naujame finansiniame laikotarpyje, 2021-2027 metais. O europarlamentarai, išrinkti Lietuvoje, turi veikti darbą Europos Parlamente.

 

Lietuvoje daug diskutuojama pensijų reformos klausimu ir nepanašu, kad ateityje pensininkų lauktų labai šviesi ateitis. Ar Europos Sąjunga gali kaip nors padėti Lietuvai spręsti šią problemą?

Iš tiesų diskusijose mažai optimizmo, o pensijų dydžiai, apie kuriuos kalbama, yra maži, ypač lyginant juos su kainomis. Pensijų dydžiai grindžiami ekonominiais argumentais, bet žmonėms, kurie gaus tas mažas pensijas, girdint šias diskusijas nuotaika negerėja. Tokie skaičiai kaip 200 eurų pensija varo tik į neviltį. Aiškinama, kad „Sodra“ neturės pinigų, nes dirbančiųjų yra vis mažiau, o pensininkų skaičius auga. Tai yra realybė, bet suprantamas ir žmonių nusivylimas, kai sužino, kas jų laukia senatvėje, nors visą gyvenimą sąžiningai dirbo. Lieka du keliai: arba važiuoti pensijos užsidirbti į užsienį, o tai net pusamžiam žmogui nėra lengvas apsisprendimas, arba bandyti kurti savo verslą, kas taip pat nėra paprasta.

Tačiau aš turiu gerų naujienų iš Europos Parlamento. Europos Sąjungoje svarstoma ir planuojama stiprinti socialinį ramstį. Žinau, kad tai ypač aktualu Lietuvai. Tarp kitų klausimų, pavyzdžiui, svarstoma visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomą minimalią pensiją, lygį, žemiau kurio senatvės pensijos negalės „nukristi” nė vienoje ES valstybėje narėje, taigi, ir Lietuvoje.

Jei sutarsime, kad ES atsirastų ši politika bendrosios socialinės politikos pavadinimu, tai reikštų, kad ji būtų dalinai finansuojama iš ES biudžeto. Iki šiol socialinė politika – pensijos, pašalpos ir pan. – buvo kiekvienos valstybės reikalas, Europos Sąjunga į šių klausimų sprendimą kištis negalėjo ir vis dar negali. Priežastis – šalys narės prieštarauja, nes tokiu būdu esą būtų pažeistas jų suverenitetas socialiniuose reikaluose. Kyla natūralus klausimas: ko vertas tas suverenitetas, jei savo piliečiams nesugebama garantuoti orios senatvės?

Kitais žodžiais sakant, manau, kad mums, visai ES ir Lietuvai kaip jos daliai, reikia daugiau Europos Sąjungos, visų pirma tose mūsų gyvenimo srityse, kuriose ES iki šiol nebuvo arba buvo mažai. Kalbu apie tokias mūsų gyvenimo sritis, kaip skurdo ir socialinės atskirties įveikimas, švietimo klausimų sprendimas.

 

Prieš savaitę susitiko Vokietijos kanclerė AngelaMerkel ir Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas. Atrodo, jog susitarimas dėl Nord Stream 2 buvo pasiektas. Koks Jūsų vertinimas?

Sakyti, jog pasiektas galutinis susitarimas, per anksti. Didžiausia problema lieka tranzitas per Ukrainą. A. Merkel nori, kad Nord Stream 2 projektas neleistų Kremliui apeiti Ukrainos kaip tranzitinės valstybės. V. Putinas sakė neva tranzitas per Ukrainą vyks, tačiau ar jis bus, ar ne, nulems ekonominiai išskaičiavimai. Jis pabrėžė, kad šis klausimas yra tik ekonominis, o ne politinis.

Tikiuosi, kad visa Lietuva supranta: tai yra visiškas blefas, nes Kremliui šiuo metu santykiuose su Ukraina išimtinai ekonominių klausimų nėra, Kijevui nemažą pelną atnešantis dujų tranzitas – tuo labiau.

Kanclerė A. Merkel pažymėjo sieksianti, kad Rusija šį įsipareigojimą vykdytų. Tačiau kokiu būdu jai tai pavyks padaryti nėra aišku. Pats faktas, jog dujotiekis bus tiesiamas rodo, kiek svarbūs Vokietijos valdžiai yra šalies stambiojo verslo interesai.

Pastebėsiu, kad A. Merkel nėra vienintelė žaidėja Nord Stream 2 projekte. Jungtinės Amerikos Valstijos pagrasino sankcijomis Rusijai, jei Nord Stream 2 projektas bus įgyvendinamas. Prieš Nord Stream 2 pasisako ne tik Baltijos valstybės ir Lenkija, bet ir daugiau ES valstybių, taip pat Europos Parlamentas. Priežastis – šis projektas aiškiai prieštarauja ES taisyklėms, jį įgyvendinus Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų ne sumažėtų, o atvirkščiai – padidėtų, bus veikiama prieš mūsų tikslą – pasiekti, kad nebūtume priklausomi nuo vieno energijos resursų tiekėjo, kad jų būtų kuo daugiau, kad energijos korta nebūtų naudojama užsienio politikoje kaip šantažo įrankis. Kol kas dar dėl dujotiekio nenuskambėjo ir tvirtas bei vieningas ES institucijų balsas.

 

Jūsų darbas Europos Parlamente šiemet buvo ypatingai įvertintas – buvote išrinkta geriausia ir gavote Metų europarlamentaro 2018 apdovanojimą tarptautinės prekybos srityje. Didžiuojamės, džiaugiamės kartu su Jumis ir sveikiname. Ką Jums, Lietuvos atstovei, reiškia šis apdovanojimas?

Kasmet Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ iniciatyva vyksta Metų europarlamentarų rinkimai, jie vyko ir šiemet. Metų europarlamentaro apdovanojimai dažnai pristatomi kaip „Briuselio oskarai“. Pirmą kartą ne tik per 14 Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metų, bet per visą Europos Sąjungos istoriją buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos atstovo Europos Parlamente (EP) darbas bendrajam gėriui, Europos Sąjungos stiprinimui.

Finale dėl apdovanojimo varžiausi su Vokietijos atstovu, EP Tarptautinės prekybos komiteto pirmininku Berndu Lange ir Prancūzijos atstovu, vienos iš Prancūzijos delegacijų EP pirmininku Francku Proustu. Tai buvo rimti konkurentai. Teisėjų komisijoje, kuri įvertino europarlamentarų pasiekimus įvairiose srityse, nuo aplinkosaugos iki prekybos susitarimų, nuo skaitmeninių technologijų iki žemės ūkio, buvo ne tik „Parlamento žurnalo”, akylai stebinčio Europos Parlamento narių darbą ir jį analizuojančio, atstovai, bet ir verslo asociacijų, tarptautinių bankų, Europos miestų sąjungų ir savivaldos asociacijų, mokslinių tyrimų institutų, politikos ekspertų atstovai.

Šis apdovanojimas – tai labai rimtas mano darbo ir pastangų įvertinimas bei indėlis į Lietuvos vardo garsinimą.

TS-LKD suvažiavime priėmė rezoliuciją „Tikime Europa”, kurioje pasisakė už didesnę Europos integraciją. Jūs taip pat kalbėjote suvažiavime. Kiek neišvengiama ta integracija ir ar Lietuva nedings didesnėje, labiau integruotoje Europoje?

Taip, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai yra vienintelė partija, atvirai pasisakanti už glaudesnę ES integraciją. Gaila, kad tyli kitos partijos, o visuomenėje beveik negirdėti diskusijų šia tema.

Europos Sąjungoje esame jau 14 metų, Sąjunga neišvengiamai keičiasi, ir mums turėtų būti svarbu, kokia ji bus ateityje. Kai kas sako, jog ES eina byrėjimo linkme ir pirštu rodo tai į Didžiąją Britaniją, pasirinkusią palikti ES, tai į naują, dabar formuojamą Italijos vyriausybę, kurioje vyrauja nacionalistai ir ekstremistai. Tačiau vyksta ir kiti procesai. Frexit'as (Prancūzijos pasitraukimas iš ES) neįvyko, o Prancūziją valdo proeuropietiškas, energingas Emanuelis Macron'as, kuris garsiai pasisako už glaudesnę federaciją.

Lietuvos pasirinkimas turėtų būti didesnė integracija. Mes turime būti tame branduolyje valstybių, kurios veda ES į priekį, o ne tarp tų, kurios juda atgal arba vos velka kojas. Šiuo metu panašiai ir yra. Lietuva yra Šengeno erdvėje, Lietuva yra euro zonoje. Būti tarp pirmaujančių mus verčia ir politinės, ir ekonominės, ir geopolitinės aplinkybės. Ėjimas sparčiau brangiai kainuoja, pasirinkus europinės integracijos kelią teks sunkumus išgyventi ir įveikti. Juk labai paprastai pasakius, mes dabar bandome atsigriebti, pasiekti tai, ko negalėjome pasiekti sovietmečiu, okupacijos metais.

Prisiminkime: pagal prieškarinę statistiką mes lenkėme Suomiją. Okupacijos metai mus atplėšė nuo laisvojo pasaulio ir europinio gyvenimo būdo, todėl dabar iki Suomijos pragyvenimo lygio mums dar toli. Na, o  ES subyrėjimas mums reikštų grįžimą į Kremliaus įtakos sferą. Vargu, ar nors vienas sveikai galvojantis politikas ar pilietis džiaugtųsi tokia perspektyva. Juk savaime aišku, kad ES mums labiau reikalinga nei Britanijai. Mums tai yra egzistencinis, išlikimo klausimas.

Kai kas sako, jog labiau integruotoje Europoje mes prarasime savastį. Tačiau tai išimtinai priklauso nuo mūsų. ES niekas nediegia jokių nutautinimo ar kolonizacinių projektų. Visiškai skirtingai nei sovietinės okupacijos metais, kai Lietuvos nutautinimas buvo valstybinė politika. Tada mes atsilaikėme. Nejaugi nutautėsime dabar, būdami laisvojo pasaulio dalis? Dabar tai priklauso tik nuo mūsų pasirinkimo, o ne kitų, svetimųjų valios. Pats Europos Sąjungos ateities klausimas yra labai platus ir įvairiapusis. Todėl norėtųsi, kad jis Lietuvoje taptų diskusijų objektu. Kol kas to nėra.

 

Dėkojame už pokalbį.