Skip to main content

Užsienio investicijų patikros mechanizmas: ar mums jo reikia?

|   Diskusijos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pranešimas spaudai 
2018 02 20

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nuo pat Lietuvos narystės ES pradžios seka ES teisėkūros darbotvarkę ir aktyviai dalyvauja teisės aktų projektų svarstymuose, viešuosiuose klausymuose, diskusijose  tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje.

Vasario 19 d. LPK sukvietė į diskusiją, kurioje dalyvavo Sylvia Baule, Europos Komisijos Prekybos generalinio direktorato Investicijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, dr. Laima Andrikienė, Europos Parlamento narė, Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, Ūkio ministerijos, URM viceministrai, LRV Kanclerio pirmasis pavaduotojas Alminas Mačiulis, atsakingi ministerijų darbuotojai, kitų institucijų bei verslo atstovai.

Kaip pažymėjo Arūnas Laurinaitis, LPK viceprezidentas, „pastaruoju metu ES keliamas nemažas susirūpinimas dėl išaugusių tiesioginių užsienio investicijų iš trečiųjų šalių atėjimo ar ketinimų investuoti į tokias ekonomikos sritis kaip energetika, aukštųjų technologijų pramonė, telekomunikacijų bei transporto infrastruktūra ir kt. Rizika pirmiausia kyla tada, kai užsienio investuotojai yra valstybei priklausančios arba jos kontroliuojamos, finansiškai valdomos įmonės. Tokie įsigijimai gali sudaryti sąlygas atitinkamoms valstybėms naudotis įgytu turtu, kad pakenktų ES technologiniam pranašumui, jos saugumui bei viešajai tvarkai.“

Todėl Europos Komisija (EK) 2017 rugsėjo 13d. pateikė pasiūlymą priimti Reglamentą, kuriuo siūloma sukurti tiesioginių užsienio investicijų iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą tikrinimo sistemą.

Beje, 12 ES valstybių narių jau gerokai anksčiau pripažino, kad užsienio investicijos gali būti ne tik naudingos, bet jose glūdi ir rizika, jos gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Todėl šios valstybės narės sukūrė nacionalines užsienio investicijų tikrinimo sistemas. Tarp jų – ir Lietuva.

Taip jau sutapo, kad šio Reglamento svarstymo proceso metu LR Seimas 2018 sausio 12 d. iki šiol gyvavusį „Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą“ pakeitė nauju – „Lietuvos Respublikos Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu“.

Kalbėdama apie rizikas, dr. Laima Andrikienė priminė, kad „nuo 2013 m. svarbiausias Kinijos prioritetas – Šilko kelio – ekonominės juostos strategija arba OBOR (angl. One Belt, One Road; Silk Road, Economic Belt). Vienas strategijos tikslų – „deatlantizuoti” pasaulį. Paprasčiau pasakius, sumenkinti JAV įtaką pasaulyje, kirsti per ES–JAV ekonominius ir prekybinius ryšius.“

Nors Kinijos OBOR strategija pristatoma kaip ekonominio bendradarbiavimo strategija, jos ištakos – Kinijos nacionalinio saugumo, karinių reikalų žinybose, jos esmė – ekonominė ekspansija į Europą, Aziją ir Afriką, tenkinant ekonomiškai sustiprėjusios Kinijos politines ambicijas.

Diskusijos metu L. Andrikienė komentavo: „2017 metais kai kam netikėtai Europos Parlamente pradėtas rengti pranešimas dėl užsienio investicijų patikros. Iš pirmo žvilgsnio atrodo: užsienio investicijos – kas čia gali būti blogo? Juk tai gamybos ar paslaugų plėtra, naujos darbo vietos ir t. t. Žinoma, mūsų valstybės žmonės geriau nei kitur Europoje supranta, kad užsienio investicijos gali turėti ir neigiamų pasekmių, todėl savo įstatymuose esame „įsukę” tam tikrus saugiklius, turinčius apginti mūsų strateginius objektus ir sektorius nuo nepageidaujamų partnerių invazijos, net ir žaidžiant pagal laisvosios rinkos taisykles. Puikiai žinome: saugomės nuo nepageidaujamų Rusijos investicijų. Tačiau ar to pakaks, siekiant apsisaugoti nuo neigiamų Kinijos ekonominės ekspansijos pasekmių – tai klausimas Lietuvos Seimui ir Vyriausybei.“

Grėsmės kyla ne tik dėl Kinijos tiesioginių užsienio investicijų. Rusijos investicijos, ypač energetikos sektoriuje, kelia nerimą susijusiose šalyse dėl galimos priklausomybės šiame strateginiame sektoriuje.

Nustatant ES strategines sritis dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo reikėtų atsižvelgti į Kinijos gamybos strategiją „Made in China 2025“, tai reiškia, jog į tas sritis bus nukreiptos kinų akys Europoje.

Lietuvoje veikiančio Įstatymo nuostatos 3 privačių Lietuvos įmonių (Telia, Orlen, Achema) atžvilgiu, anot verslo atstovų, „neatitinka proporcingumo kriterijų, teisinis reguliavimas yra perteklinis, veiklos ribojimai nėra tinkami įgyvendinti įstatymu siekiamą tikslą, t.y. užtikrinti valstybės nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugą.“

Vertinant EK pradėtą rengti Reglamentą, Lietuvoje veikiančio įstatymo nuostatas ir jau turimas patirtis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nuomone, veiksminga tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema leistų apsaugoti ES turtą nuo perėmimo, kuris galėtų pakenkti svarbiausiems ES, valstybių narių bei įmonių interesams. Tuo pačiu sistema neturėtų sukurti nepagrįstų kliūčių investicijoms. Kaip diskusijos pabaigoje pabrėžė A. Laurinaitis, „tikimės tolesnio produktyvaus bendradarbiavimo šiuo svarbiu klausimu ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymų atspindėjimo Lietuvos pozicijoje dėl reglamento, nustatančio tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistemą.“

LPK esminė nuostata yra ta, kad sukūrus ES tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemą valstybėse narėse ir  visoje ES būtų išlaikyta verslui ir investicijoms palanki aplinką, rinkos atvirumas ir konkurencingumas, turėtų būti išvengta nepagrįstų kliūčių galimiems investuotojams atsiradimo bei esminio administracinių išlaidų padidėjimo.