Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė
Moldova tarsi ant lyno balansuoja ant pavojingos ribos, visiems stebint, į kurią pusę kris – į glėbį Rusijai, kuriame būtų uždusinta, ar į ES pusę, kurioje jau gyvena jų broliai rumunai. Moldovą ir ES sieja asociacijos sutartis (pasirašyta 2014 m., įsigaliojusi 2016 m.), laisvosios prekybos sutartis, nuo 2014 m. tarp Moldovos ir ES galioja bevizis režimas. Šalis juda pirmyn, glaudesnės partnerystės – ir narystės – su ES kryptimi, tačiau Rusijos spaudimas yra toks didelis, kad šiai nedidelei valstybei atsilaikyti nėra lengva. Tuo labiau, kad netrūksta norinčių neteisėtai pasipelnyti iš valstybės kišenės ar ES finansinės paramos, klesti korupcija. Vieno milijardo JAV dolerių vagystė, 2014-2015 m. įvykdyta per Moldovos centrinį banką, kurios vykdytojai sėdi kalėjime, iki šiol nepamiršta, nes pinigai nerasti, į valstybės iždą jie nesugrąžinti. Palyginimui: 2016 metų Moldovos valstybės biudžetas, jo pajamos buvo 1,6 milijardo JAV dolerių.
Moldovoje praėjusį sekmadienį, vasario 24 d., įvyko parlamento rinkimai, moldavai rinko 101 narį turintį parlamentą. Aktyvumas buvo vidutinis – rinkimuose dalyvavo 1,453 mln. arba 49,22 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Užfiksuotas gausus Padniestrės – nuo Moldovos atplėštos ir Kremliaus per jų statytinius, marionetinę vyriausybę, kontroliuojamos Moldovos teritorijos – gyventojų dalyvavimas balsavime. Padniestrės regiono gyventojai autobusais buvo vežami į pasienyje įrengtus balsavimo punktus, rinkimų stebėtojai užfiksavo net Moldovai rekordinį balsų pirkimo atvejų skaičių. Tuo tarpu iš daugiau nei 1 milijono balsavimo teisę turinčių Moldovos piliečių, gyvenančių užsienyje, rinkimuose dalyvavo mažiau nei pusė.
Ekspertai skelbia, kad sekmadienį vykusių parlamento rinkimų nelaimėjo niekas, nes nė viena partija nesurinko daugumos. Preliminarūs rezultatai atrodo taip: Socialistų partija, kurios idėjinis lyderis yra prorusiškasis, V. Putinui ištikimas Moldovos prezidentas I. Dodonas, laimėjo 34 mandatus; Demokratų partija, vadovaujama milijonieriaus, įtakingiausio Moldovos politiko ir verslininko V. Plachotniuko – 30; proeuropietiška centro dešinė, vedama buvusios kandidatės į prezidentus M. Sandu ir A. Nastase laimėjo 27 mandatus, dar vieno verslininko milijonieriaus I. Šoro vadovaujama partija – 7 mandatus, likusieji 3 mandatai atiteko nepriklausomiems kandidatams (stebėtojų teigimu, jie yra artimi minėtajam magnatui V. Plachotniukui). Per artimiausias dienas bus bandoma susitarti dėl koalicijų, tačiau sutarimas vargu ar yra pasiekiamas, nes M. Sandu laikosi labai principingos pozicijos: jokių koalicijų nei su Socialistų, nei su Demokratų partija būti negali, nes pirmieji yra kontroliuojami Kremliaus, o antrieji nieko bendro neturi su demokratija, jų lyderis – nusikaltėlis, kuris turėtų sėdėti kalėjime, korumpuotas politikas (dvi kadencijas buvęs parlamento nariu, keletą metų – parlamento vicepirmininku) ir pan., todėl bendras darbas nė su vienais nėra įmanomas.
Jei susitarimo dėl valdančiosios koalicijos artimiausiomis savaitėmis pasiekti nepavyks, bus skelbiami nauji parlamento rinkimai, kurie turėtų vykti po kelių mėnesių. Užsienio stebėtojai netiki, kad situacija per keletą mėnesių galėtų dramatiškai pasikeisti ir nauji rinkimai į valdžią atvestų kitus. Aptariamas net toks scenarijus, kad V. Plachotniukas gali būti nuteistas ir įkištas į kalėjimą, kad netrukdytų Moldovoje veikti ir reikštis kitoms politinėms jėgoms, nes jo įtaka jau ne vienerius metus yra didesnė nei bet kurio kito šalies politiko ar partijos. Jis kaltinamas ar įtariamas įvairiais nusikaltimas, o vėliausias ieškinys sukurtas Maskvoje: Moldovos parlamento rinkimų išvakarėse, vasario 22 dieną, Rusijos VRM padarė pareiškimą neva V. Plachotniukas organizavo pinigų plovimo operacijas dviejuose Rusijos komerciniuose bankuose, Rusijoje jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Interpolas stebi šį verslininką nuo 2007 metų, to priežastis – įtarimai dėl jo ryšių su galingiausia Rusijos mafijos grupuote, nors V. Plachotniukas šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė. Aišku viena: V. Plachotniukas – tipinis posovietinis oligarchas, panašių į šį pavyzdžių apstu Moldovos kaimyninėje Ukrainoje, pavardžių nevardinsime. Tie vyrai ir moterys vysto verslą, kala pinigus, nevengia kontraversiškų verslo operacijų, kartais susipainiodami ir su Rusija, bet lemiamu momentu jų ištikimybė savo valstybei yra akivaizdi.
Štai kokios aistros verda Moldovoje. Joms siaučiant, panašu, kad nepastebime vieno svarbaus dalyko: Kremlius Moldovoje pralaimėjo. Kremliaus remiama Socialistų partija, kurios atstovas I. Dodonas 2016 m. spalį laimėjo prezidento rinkimus, tesurinko 31 proc. balsų ir diktuoti madų negali. Tuo tarpu proeuropietiška centro dešinė, vedama Majos Sandu ir Andrejaus Nastase, pasirodė solidžiai. O matant, kaip Demokratų partija nuosekliai pozicionuoja save kaip visiškai proeuropietišką partiją, yra akivaizdu, kas laimėjo rinkimus Moldovoje ir kas galėtų formuoti Vyriausybę, imtis reikalingų reformų, kurios turėtų užtikrinti Moldovos integraciją į ES, jei ne visavertės narės statusu artimoje ateityje, tai bent jau darant konkrečius žingsnius ir darbus, kurie padarytų integracijos procesus negrįžtamais.
Žvelgdama iš šalies, manau, kad proeuropietiškos vyriausybės formavimui labai padėtų V. Plachotniuko pasitraukimas iš partijos vadovo pozicijos, dar geriau, jei jis nesiektų vadovauti naujajai Moldovos vyriausybei, kuriam laikui pasitraukdamas iš politikos apskritai. Tačiau to tikėtis sunku, jei apskritai įmanoma. Todėl greičiausiai bus perkami politikai, laimėję rinkimus, bus bandoma bet kokia kaina suformuoti daugumą parlamente, kuri galėtų patvirtinti Vyriausybę. Korupcijos tikrai nesumažės, atvirkščiai – padaugės. Jei nepavyks suformuoti daugumos – laukime naujų rinkimų, kurie tik atidės valstybės problemų sprendimą dar ilgesniam laikui. O Moldova tuo metu trypčios vietoje, Rusijai laukiant patogaus momento, siekiant perimti situacijos kontrolę šioje mūsų, Europos Sąjungos valstybėje-partnerėje.
Laima Andrikienė yra Europos Parlamento Užsienio reikalų ir Tarptautinės prekybos komitetų narė, Saugumo ir gynybos pakomitečio narė; ji yra 2017 m. lapkritį Europos Parlamento priimto dokumento dėl ES Rytų partnerystės politikos ir jos ateities gairių rengėja (kartu su Vokietijos europarlamentaru K. Fleckensteinu).