Saltar al contenido principal

Lietuvos pajūris 2018. Laima Andrikienė: Svarbiausia – išsaugoti Europos vertybes ir gyvenimo būdą

|   Straipsniai

Europos Sąjunga, ko gero, dar neturėjo tiek daug iššūkių kaip dabar. 28 Europos valstybes vienijančiam blokui vis sunkiau priimti ir įgyvendinti sprendimus, jį krečia radikalių ir populistinių partijų pergalių rinkimuose bangos, o Sąjungos nedraugai trina rankas. „Mano supratimas apie Europos Sąjungos esmę nepakito nuo pat Lietuvos įstojimo į ją 2004 metais: stipri Europos Sąjunga – stipri Lietuva. Ir priešingai“, – žurnalui „Lietuvos pajūris 2018“ sakė europarlamentarė Laima Andrikienė.

– Rinkimai Italijoje parodė, kad kraštutinių radikalių dešiniųjų, vadinamųjų „antiestablišmento“ partijų banga Europoje dar nenuslūgo. Ar jus tai neramina? Ypač prieš Europos Parlamento rinkimus kitąmet?

– Kadangi esu konservatorė, skaitytojas galbūt iškart numos ranka: „Na, va, konservatoriai vėl apie grėsmes šneka“. Tačiau jų Europos Sąjungai – daug. Kaip niekada daug.

Mano supratimas apie Europos Sąjungos esmę nepakito nuo pat Lietuvos įstojimo į ją 2004 metais: stipri Europos Sąjunga – stipri Lietuva. Ir priešingai. Dėl to, skirtingai nei kai kurie mano kolegos Europos Parlamente, nenoriu silpnos, susipriešinusios ar išsivaikščiojančios Europos Sąjungos. Aš noriu matyti stiprią Europos Sąjungą.

Deja, blokas, vienijantis 28 valstybes su 510 milijonų gyventojų, dabar atrodo kaip milžinas molinėmis kojomis – nesugeba priimti sprendimų, nevykdo net savo paties priimtų sprendimų. Sprendimų priėmimo mechanizmas – visų valstybių narių sutarimu – dauguma svarstomų klausimų dažnai yra sunkiai pasiekiamas. 5, 10, gal daugiausiai 15 valstybių gali sutarti ir priimti vieningą sprendimą, gali pasiekti konsensuso, bet 28 valstybėms tai padaryti – dažnai jau yra neįmanoma, tenka balsuoti ir siekti bent daugumos pritarimo. Tai – vienas didžiausių iššūkių Europos Sąjungoje. Tokiu bloku, ilgai diskutuojančiu ir todėl nesugebančiu laiku priimti sprendimų, vėluojančiu net ir priimtus sprendimus įvykdyti, džiaugiasi jo nedraugai ir ES viduje, ir už jos sienų. Apmaudu, kad tradicinės partijos, tokiu neefektyviu veikimu ne tik neatspindi žmonių lūkesčių, nuvilia juos ir praranda pasitikėjimą, bet ir padeda į valdžią ateiti kraštutinėms politinėms jėgoms, ekstremistams.

Yra ir išorinių grėsmių Europos Sąjungai. Visų pirma, aižėjantys transatlantiniai ryšiai. Sakyčiau, esant naujajai JAV administracijai ir naujajam Baltųjų rūmų šeimininkui (Prezidentui Donaldui Trampui), jie kertami iš pagrindų. Europos Sąjungai tenka su juo bendrauti kaip su labai aikštingu vaiku. Trūkinėjančiais, silpnėjančiais transatlantiniais ryšiais, žinoma, džiaugiasi kitos dvi didelės jai nedraugiškos jėgos: Kinija ir Rusija.

Antra grėsmė – vis agresyvesnis Kremlius. Tą vis labiau suvokia Europa. Frakcija, kurioje aš dirbu Europos Parlamente – ne išimtis. Europa suvokia, kad su dėl agresyvaus Kremliaus kylančiais iššūkiais ne tik Baltijos valstybės, bet ir kitos valstybės narės negali vienos susidoroti, dėl to reikia suglausti pečius visiems.

Trečia reali išorinė grėsmė – Kinija ir jos hegemonija pasaulyje. Aš nepraleidau negirdomis Kinijos prezidento Xi Jinpingo, kuris yra ir Komunistų partijos generalinis sekretorius, žodžių, pasakytų partijos suvažiavime pavasarį: Kinija iki 2050 metų dominuos pasaulyje. Ta linkme Kinija veikia labai strategiškai ir planuotai – per ekonominės ekspansijos strategijas, milijardus, skiriamus Kinijos reklamai bei propagandai pasaulyje.

Apibendrindama pasakysiu, kad ir Rusija, ir Kinija yra nepatenkintos savo dabartiniu vaidmeniu pasaulyje, jos siekia esančią politinę tvarką pakeisti. Gal ir keistai atrodys, bet Kremliaus šeimininkas V. Putinas vis dar negali pamiršti tuomečio JAV Prezidento B. Obamos prieš kelerius metus pasakytų žodžių, kad Rusija esanti tik regioninė jėga. Todėl visomis priemonėmis siekiama įrodyti, kad yra kitaip. Tam naudojami tokie metodai kaip kišimasis į JAV ir Prancūzijos prezidento rinkimus, karo veiksmai Sirijoje, Ukrainos užpuolimas, Krymo aneksija. Įgyvendinti jų tikslams reikalinga silpna ir susipriešinusi Europos Sąjunga.

Gal kas nors pasakys, kad aš sutirštinu spalvas?

Bet pažiūrėkime: prieš Prancūzijos prezidento rinkimus Vladimiras Putinas priima Marine Le Pen, Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę, jis remia kraštutines politines jėgas kitur. O štai Styvas Banonas, buvęs Donaldo Trampo patarėjas, kuris didžiuojasi esąs leninietis, ir prieš rinkimus, o ir po jų vyksta į Italiją susitikti su labai kritiškai ES adresu nusiteikusių radikaliųjų partijų lyderiais, reikšdamas pritarimą, siūlydamas pagalbą.

– Galvojant apie Europos Parlamento rinkimus kitąmet, ką radikalams turi priešpastatyti tradicinės partijos, taip pat jūsų Europos Parlamente atstovaujama Europos liaudies partija? Kokią žinią jums yra svarbu pasiųsti jau dabar?

– Nelengvas klausimas ir nelengva užduotis tradicinėms partijoms. Ne veltui Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani, kuris, beje, yra mūsų politinės šeimos, Europos liaudies partijos frakcijos Europos Parlamente narys, neseniai išreiškė nuogąstavimą, kad kitąmet Europos Parlamento rinkimus gali laimėti ekstremistinės kraštutinės partijos. Pagalvojau: ar jis neperdeda? Galbūt tokia jo mintis mobilizuos visus rinkėjus balsuoti už tradicines partijas ir jų nuspėjamą, ne populistiniais šūkiais, o objektyvia situacijos analize ir mūsų galimybėmis pagrįstą politiką.

Europos liaudies partija jau ruošiasi Europos Parlamento rinkimams. Mūsų prioritetai atspindi tai, kas labiausiai rūpi Europos piliečiams, ką piliečiai akcentuoja apklausose ar balsuodami nacionaliniuose rinkimuose. Tai – saugumas ir gynyba, ES sienų apsauga, jaunimas, ES konkurencingumas (inovacijos), socialiniai reikalai (skurdas).

Pirmiausias prioritetas – saugumas. Šis klausimas aktualus ne tik Baltijos regionui, jis yra svarbus visiems. Manau, kad paskelbęs prekybos karą Europos Sąjungai JAV prezidentas nusitaikys į NATO. Kai tų tikslų, kurie buvo ir yra Rusijos prioritetų sąraše, ima siekti mūsų ilgametė sąjungininkė JAV, turime susiprasti, kad pasaulis pasikeitė, kad lemiamu momentu sąjungininko peties šalia gali ir nebūti. Todėl nesistebėkime girdėdami apie sustiprintą bendradarbiavimą tarp ES valstybių gynybos srityje, Europos gynybos fondo įkūrimą ir jam skiriamas lėšas iš ES biudžeto, apie tai, kad būtina stiprinti Europos ramstį NATO struktūroje. Kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš ES, 80 proc. NATO biudžeto pajamų sudarys ne ES valstybių įnašai: JAV, Jungtinė Karalystė, Turkija, Norvegija, kelios kitos. O kas moka, tas ir muziką užsako.

Antra, sienų apsauga. Nenormalu, kad Europos Sąjungos sienas saugo Turkija. 2015 m., pabėgėlių krizės metu, Europos Sąjunga įsipareigojo Turkijai sumokėti 3 milijardus eurų, kad ji savo teritorijoje sustabdytų migrantų srautus iš Sirijos ir Irako. Įsipareigojome – ir mokame, kasmet. Pažadėta ir dar tokia pat suma, dar 3 milijardai eurų, jei tik to prireiks. Negalime būti tikri, kad neišauš tokia diena, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, flirtuojantis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, pasakys: „Tvarkykitės su migrantais patys!“ Mes patys turime saugoti savo sienas.

Dar vienas prioritetas – mūsų jaunimas. Nenormalu, kad 21 amžiuje turtingiausiame planetos kontinente daugelyje ES valstybių narių jaunuoliai iki 30 metų yra labiausiai neįdarbinta socialinė grupė. Vadinasi, ir labiausiai socialiai pažeidžiama.

Visi buvome ar esame jauni, todėl puikiai žinome, ko siekia dauguma jaunų žmonių: baigti mokslus ir gauti įgytą išsilavinimą atitinkantį tinkamai apmokamą darbą. Kai šiandien jaunas absolventas kelis metus neranda jo išsilavinimą ir žinias atitinkančio darbo, jį tai labai demoralizuoja. Deja, Europos Sąjungoje, turtingiausiame ekonominiu požiūriu planetos bloke, užaugo jau visa karta tokių žmonių – jaunų bedarbių.

Gera žinia, kad Europos Komisija ir dabartinis Europos Parlamentas 2021–2027 metų ES biudžete siūlo dvigubinti jaunimo programoms – studijoms, jų konkurencingumui darbo rinkoje didinti – numatytas lėšas. Beje, būtent jaunimas ypač remia Europos Sąjungos idėją. Apklausos rodo, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo labiau jis ar ji remia Europos Sąjungą. Net 75 procentai dvidešimtmečių britų šiuo metu pasisako už tai, kad Didžioji Britanija liktų Europos Sąjungoje.

Inovacijos ir moksliniai tyrimai – taip pat ES biudžeto prioritetas. Jis nestebina, nes gyvename globalios ir itin didelės konkurencijos sąlygomis.

Spaudimas Europos Sąjungai – didelis, visų pirma, Kinijos, Rusijos, dabar – ir JAV. Todėl Europos Sąjunga privalo skirti dideles lėšas mūsų visų ekonominiam konkurencingumui didinti. Ne 5, o 10 metų į priekį.

– Europos Sąjungą paliekanti Didžioji Britanija ir nacionalistinės Lenkija bei Vengrija nepatyrė skaudžių pasekmių, nes joms Europos Sąjunga netaiko sankcijų. Ar tai – problema?

– Drausminančios priemonės prieš Didžiąja Britaniją ir kitas dvi jūsų paminėtas valstybes buvo svarstomos ir yra svarstomos. Planuojant naują – 2021–2027 metų – ES biudžetą, mūsų frakcija siūlo ne tiesiogiai bausti jūsų paminėtas valstybes Vengriją ar Lenkiją, o skirti daugiau lėšų toms valstybėms, kurios prisiima įsipareigojimus ir atsakomybę.

Naujojo ES finansinio laikotarpio biudžetą siekiame sudėlioti iki šių metų pabaigos, pasiekti sutarimą dėl jo tarp ES institucijų – Europos Parlamento ir ES Tarybos (valstybių narių). Siekiama, kad svarbiausius naujojo ES finansinio laikotarpio taškus sudėtų dabar dirbantis Europos Parlamentas. Tikiu, kad tai suteiks Europos Sąjungai stabilumo jos viduje ir ne tik.

– Ar dabartinis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, beje, laimėjęs prezidento rinkimus kaip nepartinis, turi potencialą tapti ir neformaliu visos Europos Sąjungos lyderiu, ypač Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, tikėtina, pasitraukus iš kanclerės posto po šios jos kadencijos?

– Balandį europarlamentarai turėjo galimybę pamatyti ir išgirsti Emanuelį Makroną Europos Parlamente. Neslėpsiu: nuomonės ir nuotaikos prieš jo kalbą buvo įvairios. Vieni skeptiškai nusiteikę laukė jos, kiti reiškė paramą. Po jo aistringos, proeuropietiškos kalbos buvo akivaizdu: E. Makronas visiems padarė įspūdį – savo ir Prancūzijos pasižadėjimus Europos Sąjungai, savo ES ateities viziją jis išsakė tribūnoje, tarsi aukštai iškėlęs laikytų Europos Sąjungos vėliavą. Klausėme jo kalbos ir galvojome: kas būtų, kokia šiandien būtų Prancūzija, jeigu prezidento rinkimus būtų laimėjusi Le Pen ir šiandien ji stovėtų Europos Parlamento tribūnoje su savo ES ateities vizija?!Svarbiausias klausimas dabar yra šis: jis nori, bet ar jis gali tapti naujuoju de facto Europos Sąjungos lyderiu? Tokiu kaip A. Merkel?

Beje, ji jam reiškia palankumą, tačiau A. Merkel kol kas nepasakė, kad E. Makronas gali sėkmingai perimti estafetę iš jos. Aš, kaip ir daug kitų europarlamentarų, viliuosi, kad lyderystės vakuumas bus užpildytas jau kitais metais, tuoj po Europos Parlamento rinkimų.

Nerimo mūsų frakcijai Europos Parlamente kelia tai, kad E. Makronas nepriklauso nė vienai iš tradicinių partijų. Taigi, kas tu esi, Emanueli Makronai? Man atrodo, kad jo politinės pažiūros yra artimiausios liberalams. Realizuoti politinei programai jam reikia partijų palaikymo. Europos Parlamento rinkimai yra egzaminas ir E. Makronui: kiek mandatų iškovos jo politinis judėjimas (ne partija!), kokioje EP frakcijoje jie norės dirbti.

– Tenka konstatuoti, kad pasaulis – ir politika – dabar tapo itin sunkiai prognozuojami dėl radikalių politinių jėgų sėkmės Europoje.

– Svarbiausia, kad išsaugotume, apgintume savo pamatines vertybes ir gyvenimo būdą. Partijų – be veido ir ideologijos – yra ir, ko gero, jų bus. Lietuva – ne išimtis, beje. Labai norėčiau, kad Europos Sąjunga išsaugotų savo vertybes, dėl kurių Lietuva į ją įstojo. Turiu galvoje krikščioniškąsias vertybes, ES pamatus: meilę, atjautą, solidarumą, atleidimą. Ne kartą įsitikinau: kai dalyvauji diskusijoje kuriuo nors aštriu klausimu ir kai, regis, visi argumentai yra išdėstyti, paskutiniai argumentai nesant sutarimo yra vertybiniai. Kitais žodžiais tariant, vertybės, kurias aš paminėjau ir kurios mus visus čia jungia. Europos Sąjungos pamatas, esmė – trys dalykai: graikų kultūra, romėnų teisė ir vienas Dievas. Atimk bent vieną – ir nebelieka Europos. Todėl nepavargsiu kartoti: turime saugoti ir ginti savo gyvenimo būdą, savo vertybes, be jų liktume kaip be sielos.

– Kaip dažnai atvykstate į Palangą? Kur jus dažniausiai galime joje išvysti?

– Aš užvakar neištvėriau, sėdau į mašiną ir atvažiavau į Palangą (su ponia Laima kalbėjomės jos kabinete Europos Parlamente birželio 5 d.). Bent kelias valandas pamatyti ir išgirsti jūrą, pabandyti įžvelgti kitą krantą, nors ir žinau, kad to kito kranto nepamatysiu. Mano mama nepaliauja stebėtis: „Laima, gi kelias koks!“ Po apsilankymo Palangoje savo „Facebook“ puslapy parašiau: „Sveika, Baltija, pasaulio jūrų gražiausioji!”

Baltija mane įkvepia, suteikia jėgų, nors kiti man aiškina – Kornvalio pakrantė Britanijoje ar Bretanės krantas Prancūzijoje esą daug gražesni... Daug pasaulyje jūrų mačiau, visos jos gražios, daugelis – malonios ir šiltos, bet myliu tik vieną – mūsų Baltiją. Visada gyvą, kiekvieno mūsų laukiančią, iš kokių tolių besugrįžtumėm.


Linas JEGELEVIČIUS