Dr. Laima Andrikienė – parodoje „Kovo 11-osios Akto signatarai – Laisvės aušroje", atidarytoje LR Seime minint 28-ąsias atkurtos Lietuvos Valstybės metines.
LAIMA LIUCIJA ANDRIKIENĖ
...Gimiau ir užaugau Druskininkuose, lietuvių šeimoje, kur visi vyresnieji – abu tėvai ir močiutė, Mamos mama, gyvenusi su mumis – buvo patyrę tremtį, Tėtė – ir Sibiro lagerį. Mano tėvai susipažino ir šeimą sukūrė tremtyje, Krasnojarske. Po Stalino mirties jiems 1955 m. gruodį grįžus į Lietuvą, po kelerių metų gimiau aš, jų pirmagimė.
Kiek prisimenu save, tiek prisimenu ir namiškių diskusijas, dažniausiai – apie politiką. Apie laisvą Lietuvą, rusų okupaciją, tremtį. Ir Močiutės gyvą viltį: Lietuva bus laisva. Partizanų dainų abu su broliu iš jos išmokome anksčiau nei mokykloje eilių apie Leniną. Buvome tikinti šeima, ne tik katalikiškas šventes namuose švenčianti, bet ir į bažnyčią einanti. Prisimenu užsienio radijų klausymus namuose, kas vakarą: Mama klausydavo „Amerikos balso", kitų Vakarų radijo stočių, transliuojančių rusų kalba, Močiutė – Vatikano radijo lietuvių kalba. Eidavome miegoti – Mama klausydavo, keldavomės rytą – Mama jau klausydavo… Druskininkai – mažas miestas, buvusių tremtinių, lagerininkų miestas – taip galėjau vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje galvoti, nes kokie buvo mano tėvai, giminės, tokie buvo ir jų draugai. Patriotai, mylintys Lietuvą, ištvėrę tremtį ir gulagus, kai kurių vadinami banditais... Šeima suformavo mane kaip žmogų ir kaip politikę. Humanizmo, laisvės, tautiškumo idealus ir Lietuvos valstybės viziją, katalikų tikėjimą gavau ir atsinešiau iš tėvų namų.
...Kiek save prisimenu – ankstyvoje vaikystėje, vėliau ir mokykloje – visada norėjau būti mokytoja. Baigdama vidurinę mokyklą rinkausi tarp anglų kalbos ir matematikos studijų. Nugalėjo matematika, taikomoji, pasirinkau ekonominės kibernetikos studijas Vilniaus universitete. Tuomet tai buvo labai nauja ir modernu, kibernetika – sistemų valdymas, taikant matematinius metodus ir modelius – buvo vadinama ateities mokslu. Sovietmečiu enciklopedijose kibernetika, kaip ir genetika buvo vadinamos buržuaziniais melo mokslais. Tai sužinojus kibernetika man tapo tik dar patrauklesnė.
Sėkmingai baigusi universitetą pasirinkau mokslininkės karjerą: pirmieji keleri metai – inžinierės darbas mokslinių tyrimų instituto Skaičiavimo centre, vėliau – mokslinis tiriamasis darbas tame pačiame institute, kai neskaičiuodama valandų laiką leidau tame pačiame Skaičiavimo centre. Politikoje, tiesą pasakius, ir toliau dirbu toje pačioje srityje: sistemų valdymas (žmonių visuomenė – taip pat sistema) taip ir liko mano darbas, tik kitu formatu, kitame lygmenyje. Bėgant metams man svarbesniu tapo indėlis į bendrąjį gėrį, o ne valdymas.
...Sovietmečiu neišduoti savo tikėjimo ir vertybių jau buvo iššūkis. Sąmoningai nesirinkau tam tikrų studijų, po universiteto nesiekiau karjeros bet kokia kaina, nes stoti į kompartiją man buvo nepriimtina, tokiu būdu siekti karjeros niekada neplanavau ir nenorėjau. Jau vidurinėje mokykloje gavau pamoką: kai su visa klase neįstojau į komjaunimą, nes buvau per jauna, visus metus mane „auklėjo”, kas tik netingėjo: kaip aš, būdama mokslo pirmūnė, galėjau nestoti į komjaunimą?! Jei būsiu ne komjaunuolė, atskalūnė, mano pavyzdiniai vertinimai už mokslo pasiekimus būsią nieko verti. Negailėta kritikos bei patarimų ir mano tėvams: negadinkite vaikui gyvenimo, liepkite stoti į komjaunimą… Nepasidaviau, o ir tėvai, Močiutė mane palaikė. Baigiau vidurinę mokyklą būdama ne komjaunuolė. Negavau ir aukso medalio: Švietimo ministerijoje mokyklos direktoriui buvo pasakyta: aukso medalis nekomjaunuolei – nerekomenduojame...
Stodama į Vilniaus universitetą visus stojamuosius egzaminus išlaikiau geriausiais pažymiais, tačiau dėl to, kad buvau nekomjaunuolė, nebuvau paskirta grupės seniūne. Po pirmojo kurso buvo siekta mane pašalinti iš universiteto, nes negavau visuomeninės–politinės praktikos įskaitos, dėl tos pačios priežasties – nekomjaunuolė. Mūsų kurse tokie buvome du – aš ir mano kurso draugas Paulius Broga. Mūsų grupės kuratorius ir kapitalizmo politinės ekonomijos dėstytojas, už objektyvumą ir nepataikavimą valdžiai mūsų gerbiamas ir mylimas doc. A. Vengrys pasikvietęs mane ir Paulių patarė: neprasidėkite su kvailiais, nepasigailės – išmes iš universiteto, niekas jūsų neišgelbės, o juk esate vieni geriausių kurso studentų. Įstokite į komjaunimą, tuo jūs neišduodate savo principų, saugokite juos. Paklausėme, įstojome, špygą kišenėje laikydami… Ir pikti, kad buvome tokiu būdu priversti apginti savo teisę siekti mokslo, toliau studijuoti universitete.
...1988 m. birželio 3 d. abu su vyru Rimvydu dalyvavome Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime Mokslų akademijoje. Tų metų rudenį ir formaliai įstojau į Sąjūdį. Kai laimėjau pirmuosius rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, balsavau už Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atkūrimą, man buvo 32-eji...