Aller au contenu principal

Kupiškėnų mintys: Nauji mokslo metai – senos švietimo problemos

|   Straipsniai

Dr. Laima ANDRIKIENĖ, Europos Parlamento narė, Kovo 11-osios Akto signatarė

Prasidėjo nauji mokslo metai. Pastarųjų savaičių sandūroje – vieni šeštadienį, kiti pirmadienį – miestų, miestelių ir kaimų gatves užplūdo šventiškai pasipuošę mokiniai. Gėlės, sveikinimai mokytojams, atviros ir patiklios pirmokų akelės, naują gyvenimą planuojantys paskutiniųjų klasių moksleiviai. Šventė vaikams ir jų šeimoms bei mokytojams. Visi suprantame: mokyklų suoluose, universitetų ir kolegijų auditorijose – Lietuvos ateitis, mūsų piliečiai, nuo kurių mūsų visų gyvenimas priklausys jau po kelių dešimtmečių.

Ar tikrai dabartinė mokykla pajėgi pateisinti mūsų viltis? Graži tik išviršinė, nors ir geriausiai matoma, mokslo metų pradžios pusė. Iš tiesų Lietuvos švietimo sistema pergyvena krizę, o reformos, prasidėjusios su Nepriklausomybės paskelbimu, nesibaigia.

Banalu, bet net primityviausias mechanizmas negali normaliai funkcionuoti, jei jis yra be perstojo remontuojamas, jei nesutariama, koks jis turi būti po visų remontų.

Lietuvoje iki sovietų okupacijos mokytojo darbas buvo laikomas labai prestižiniu. Deklaracijomis neapsiribota – mokytojo darbas buvo gerai apmokamas, mokytojui nereikėjo sukti galvos, ar nusipirkus knygą užteks pinigų duonai. Mokytojas, kaip ir kunigas, buvo labiausiai gerbiamos profesijos ir miestuose, ir – ypatingai – kaimuose, kur šie žmonės buvo bendruomenių šviesuliai.

Sovietmetis atnešė kitas madas, todėl Nepriklausomybės atkūrimas įžiebė naujas viltis, kad sukursime pavyzdinę, pasididžiavimo vertą Lietuvos mokyklą.

Jau keli dešimtmečiai, kaip Lietuva laisva. Atrodo, situacija turėjo pasikeisti. Tačiau vargu, ar dideliu pasiekimu galima laikyti tai, jog šiuo metu vidutinis pradedančiojo mokytojo atlyginimas yra 400 eurų, o mokytojo, turinčio stažą – 600-700 eurų.

Tai vargani atlyginimai, rodantys, kiek mūsų valdžioms (ne)svarbi Lietuvos ateitis. Todėl nenuostabu, kad mokytojų kontingentas sensta. Daugiau nei pusė mokytojų yra vyresni nei 50 metų, 12 proc. – vyresni nei 60 metų ir tik 4 proc. dirbančių mokytojų sudaro jaunesni nei 30 metų amžiaus mokytojai.

Patirtis yra gerai, bet ar nebus taip, jog nieko nekeičiant po kokių dešimties metų neturėsime, kas dirba mokyklose? Be abejo, bus, jei valstybė neskirs švietimui daugiau dėmesio ir pinigų. Konkrečiai – mokytojų atlyginimams didinti, o ne taip, kaip dabar – už ES lėšas remontuoti mokyklas, kurios miestuose ir miesteliuose dažnai nebereikalingos, nes nėra mokinių. Pasiteisinimas – nebuvo numatyti tokie dideli emigracijos tempai.

Jauni mokytojai jau šiuo metu labai nenoriai vyksta dirbti į regionus. Juos galima suprasti: gal ir galima gauti lengvatinę paskolą butui, bet kaip bus su socialine infrastruktūra, kai, pavyzdžiui, stambinami arba uždaromi medicinos centrai? Kiek kilometrų teks važiuoti, norint gauti medicinos pagalbą? Ir apskritai, ar liks gyvuoti tos mokyklos, į kurias dabar ryžtasi ateiti jaunas mokytojas? Juk, pavyzdžiui, nuo 2000 iki 2017 metų Skuodo, Pagėgių ar Zarasų rajono savivaldybėse vaikų skaičius sumažėjo ne dešimtimis procentų, o kartais – atitinkamai 2,7 karto, 2,59 karto ir 2,55 karto!

Mokytojų atlyginimais problemos nesibaigia. Tikiu, jog atsirastų nemažai mokytojų idealistų, kurie sąžiningai dirbtų ir už tokį atlyginimą. Tačiau pats darbas mokykloje yra toli gražu ne toks, kai pamokai, žinių įsisavinimui būtų skiriamas didžiausias dėmesys. Mokytojai dažnai karčiai juokauja, kad mokyklos virto renginių organizavimo įstaigomis, kur didžiausias dėmesys skiriamas įvairioms varžyboms, šokiams, dainų konkursams, o ne pamokoms.

Būna, kad į pamoką atėjęs mokytojas neranda didelės dalies mokinių, kurie pamokų metu yra užimti tuo, kas turėtų vykti po pamokų ir vadinama užklasine veikla. O kaip su fizikos ir matematikos formulių supratimu ir išmokimu, kaip su istorijos ir literatūros įsisavinimu, jei tik šokame ir dalyvaujame viktorinose? Klausimai kabo ore, atsakymų nėra.

Suprantama, kodėl mokytojai skundžiasi biurokratija – kiekviena veikla turi būti aprašyta, jai turi būti pasiruošta. O kada ruoštis pamokai? Žinoma, atsakysite – laiku, likusiu po šios veiklos. Mokytojai yra paskaičiavę, jog jie atlieka apie 40 papildomų veiklų, nesusijusių su pamokomis ar pasiruošimu joms. Beveik bizantiškas biurokratizmas.

Tačiau yra ir kita problemos pusė – tai mokytojų kvalifikacija. Praėjusiais metais reikiamos kvalifikacijos nebuvo įgiję net ketvirtadalis ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ir penktadalis pagalbos mokiniui specialistų. Tai neabejotinai atsiliepia ir mokinių paruošimui. Nenuostabu, kad esant blogam finansavimui mokytojo profesiją renkasi mažai ir toli gražu ne patys geriausi abiturientai.

Tačiau ir ši problema nėra paskutinė spręstina šios srities problema. Socialinė atskirtis neapeina ir mokyklų. Geresnė tėvų finansinė padėtis ir aukštesnis socialinis statusas turi įtakos geresniems jų vaikų pasiekimams mokykloje. Miestuose veikia privačios mokyklos, tačiau už jas gali sumokėti tik turtingesni tėvai, nors istorija rodo, jog daug gabiausių ir praeityje Lietuvai nusipelniusių asmenybių nebūtinai buvo kilę iš labiausiai pasiturinčių sluoksnių.

Šiuo metu didžiausią mokytojų susirūpinimą kelia etatinio mokytojų darbo užmokesčio įvedimas. Valdžios pareigūnai aiškina, kad tai padidins mokytojų darbo efektyvumą. Mokytojai baiminasi, kad bus padidintas valandų skaičius, o kai kam atlyginimai net sumažės. Nesuvokiama, kodėl priimant tokius sprendimus mažai tariamasi su mokytojais, o sprendimai „nuleidžiami“ iš viršaus. Tarsi kad biurokratai būtų tie, kurie geriausiai žino mokyklų ir mokytojų problemas.

…Prisimenu savo mokyklą, Druskininkų 1-ąją vidurinę. Ir mūsų rugsėjo pirmąsias, apskritai dienas toje mokykloje, savo mokytojus. Tarp jų blogų nebuvo, tik geri – tokius prisiminimus iš savo mokyklos nešuosi per gyvenimą. Gal todėl labai nesinori kritiškai rašyti apie Lietuvos mokyklą, ypač mokslo metų pradžios proga. Kita vertus, tylėti matant problemas ir suvokiant būsimas jų pasekmes būtų nepilietiška. Todėl ir gimė šis komentaras.

Sėkmės Jums, Lietuvos mokytojai! Sėkmingų mokslo metų visiems, kas rytą praveriantiems mokyklų ir universitetų duris, siekiantiems žinių!