Aller au contenu principal

Lietuvos žinios. Aušra Lėka. Europai laikas siekti lyderystės pasaulyje

|   Straipsniai

Laikotarpiu tarp pirmos ir paskutinės dabartinio Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio metinės kalbos Europarlamente Europos Sąjunga (ES) atsitraukė nuo bedugnės krašto, tačiau ji vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais.

 

„Europos Sąjungos padėtis nėra gera. Šioje sąjungoje nepakanka Europos. Ir šioje sąjungoje nepakanka sąjungos“, – prieš ketverius metus pabrėžė J.-C. Junckeris savo, kaip EK pirmininko, pirmojoje metinėje kalboje ir iškėlė ambicingus tikslus. Ne viską pavyko įgyvendinti, o besikeičiantis pasaulis pateikė naujų sudėtingų problemų.

Vis dėlto vakar J.-C. Junckeris po beveik valandą trukusios paskutinės savo metinės kalbos Europos Parlamente (EP) sulaukė ovacijų – ne tiek už oratorystę, kiek už darbus Europos labui.

Tiesa, plojo ne visi. Plojo tik pusė europarlamentarų iš Lietuvos, nes kitų nebuvo salėje. Mūsų kaimynų lenkų atstovas Ryszardas Antonis Legutko retoriškai klausė, ar EK pirmininkas gyvena toje pačioje Europoje, nes džiaugiasi sėkme, o iš tikrųjų situacija per jo kadenciją, anot šio europarlamentaro, tik pablogėjo. Esą niekada, išskyrus karų laikotarpius, Europa dar nebuvo tokia susiskaldžiusi.

Suvaldytos krizės

Priminsime, kad pirmoje savo metinėje kalboje J.-C. Junckeris išskyrė šešias pagrindines temas: pabėgėlių krizę, Graikijos finansų padėtį, euro zonos situaciją, bręstantį „Brexitą“, Ukrainos ir visos Rytų Europos saugumą, kovą su klimato kaita.

Galima teigti, kad pavyko suvaldyti pabėgėlių krizę, pakilti iš ekonominio nuosmukio. Deja, EK pastangos dėl Jungtinės Karalystės tolesnės ateities Bendrijoje nepasiteisino. O apie Rusiją, Ukrainą ir visą Rytų Europą J.-C. Junckeris šįsyk apskritai nutylėjo.

„Vis dėlto J.-C. Junckeris labai sunkiu laiku vairavo ES laivą. Vadinamasis Junckerio investicijų planas leido sukurti daug naujų darbo vietų, tai prisidėjo prie ekonomikos augimo ir net padėjo ištraukti iš krizės Graikiją. Dėl „Brexito“ ES galėjo susipykti su Jungtine Karalyste, bet vyksta rimtos derybos, o po skyrybų tikimasi glaudaus tolesnio bendradarbiavimo. J.-C. Junckeris išlaikė išbandymą Donaldo Trumpo užgauliojimais tviteryje ir sugebėjo jį skatinti konstruktyviai bendradarbiauti net kai atrodė, jog bus prekybos karas. Kol kas situacija nėra ideali, bet bent neįvyko nepataisomų dalykų, kurie būtų sukėlę daug džiaugsmo Kremliuje ir Pekine. Taip, kalboje nepaminėta Rusija, bet kalbant apie Balkanus buvo aiškiai pasakyta: jei neintegruosime šių šalių kaip ES narių ar kita forma, tai padarys kiti. Įveikta pabėgėlių krizė“, – nuveiktus J.-C. Junckerio darbus vardijo europarlamentarė Laima Andrikienė.

Kita vertus, ji pažymėjo, kad pasaulis per ketverius metus tapo kitoks. Kinija įgyvendina Šilko kelio projektą, JAV išsirinko neprognozuojamą prezidentą, Europoje galvas kelia populistiniai judėjimai, ji patyrė žiaurius teroro išpuolius, tad ES tenka susidurti su naujais iššūkiais.

Balsas turi būti girdimesnis

L. Andrikienės nenustebino J.-C. Junckerio kalbos akcentai, visų pirma – saugumo ir ES sienų apsaugos tema. Ji europiečių nuomonės apklausose visada nurodoma kaip jiems svarbiausias prioritetas, kurį ES turi apginti.

Antras akcentas – ES vieta pasaulyje. Bene pirmą kartą metinėje kalboje J.-C. Junckeris taip aiškiai akcentavo, kad ES negali būti vien įvykių komentatorė ir stebėtoja, ji turi siekti lyderystės, jos argumentai turi būti girdimi visuose regionuose.

EK nariui Vyteniui Povilui Andriukaičiui J.-C. Junckerio mintis apie Europos balso stiprinimą tarptautinėje arenoje taip pat pasirodė labai svarbi.

L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą nuskambėjo Afrikos akcentas. 2050 metais kas ketvirtas pasaulio gyventojas bus afrikietis. „Iki šiol žiūrėdavome į Afriką kaip į žemyną, kuriam reikia labdaros. Bet Afrika yra toli nuėjusi, tad ES reikia strateginės partnerystės su šiuo žemynu, nes jis yra didžiulis potencialas investicijoms. ES šiame žemyne tampa aktyvesnė, nes mato, ką ten jau daro Kinija. Tačiau negalime tik reaguoti į kitų veikimą“, – sakė ji.

J.-C. Junckeris nemažai kalbėjo apie „Brexitą“, ES šalių vienybę. „Praėjus kelioms valandoms po EK pirmininko kalbos EP kaip tik balsavo dėl Vengrijos. Žinant, kas vyksta Lenkijoje, Čekijoje, kokia vyriausybė yra Italijoje, J.-C. Junckerio mintys apie demokratijos stiprinimą, žmogaus teises, žiniasklaidos laisvę skamba naujai“, – dėstė L. Andrikienė.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius pripažino, kad ne visi prieš ketverius metus J.-C. Junckerio duoti pažadai tesėti, bet ne visada dėl to kalta EK. Nenuostabu, kad J.-C. Junckeris nemažai dėmesio savo kalboje skyrė būtiniems pokyčiams, susijusiems su sprendimų priėmimo procesais, kvalifikuotos daugumos principu.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi, jog EK pirmininko kalbos leitmotyvas buvo ne tik tai, kad Europa turi būti stipri ir vieninga, bet ir socialiniai klausimai. Tiesa, ji apgailestavo, kad pasiūlymai dėl socialinių teisių pateikti vėlai – Europai jų reikėjo kur kas anksčiau.

EK narys V. P. Andriukaitis taip pat atkreipė dėmesį, jog J.-C. Junckeris akcentavo, kad Europos išgyventos problemos, pavyzdžiui, didelis nedarbas, pablogino europiečių gyvenimą, bet situacija jau yra pagerėjusi.

„Svarbiausia, kad žmonės jaustų, jog jų šeimų gyvenimas gerėja. Socialinis planas – labai svarbus žingsnis“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis.

Mažiau ambicijų, daugiau išminties

Ši EK kadencijos pradžioje buvo pavadinta paskutinio šanso komisija. Dabartinė situacija rodo, kad juo pasinaudota, nors ES vis dar kyla nemažai gyvybiškai svarbių iššūkių.

Vis dėlto paskutinėje metinėje kalboje, palyginti su pirmąja, J.-C. Junckeris nekėlė labai ambicingų tikslų. Anot P. Auštrevičiaus, šįkart nebuvo spontaniškų provokuojančių ginčų su oponentais.

EK pirmininkas vengė minėti konkrečias šalis, bet, V. P. Andriukaičio teigimu, tai labai teisinga taktika, rodanti J.-C. Junckerio išmintį. Esą visi supranta, kas yra tie neįvardytieji.

Lietuvos atstovo EK nuomone, europiečiams būtų buvę dar įdomiau klausyti J.-C. Junckerio kalbos, jei šis būtų įvardijęs kiekvienos šalies specifinę pergalę ir sunkumus. Kas būtų buvę pasakyta apie Lietuvą? „Ekonominės pažangos požiūriu Lietuvai pavyko išlaikyti stabilumą, tačiau yra didelė atskirtis, nelygybė, neteisinga mokesčių sistema. EK rekomendavo Lietuvai, kad mokesčių sistema turi būti teisingesnė žmonėms, o ne stambiajam verslui. J.-C. Junckeris galėjo pakartoti šią žinutę Lietuvai“, – sakė manąs V. P. Andriukaitis.

Jeanas-Claude'as Junckeris pristatė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų ir laikytis griežtos pozicijos dėl Europos prioritetų „Brexito“ derybose su Londonu.

 

www.lzinios.lt/lzinios/Lietuva/europai-laikas-siekti-lyderystes-pasaulyje/272197