Naująjį - aštuonioliktąjį - žurnalo "EUROPOS LAIKU" numerį skaitykite čia!
Paskutinėmis sausio dienomis pas skaitytojus iškeliaus EP narės Laimos Andrikienės biuro Lietuvoje leidžiamo žurnalo „Europos laiku“ naujas, 18-asis numeris. Išspausdintas 70 tūkst. egzempliorių tiražu jis pasieks skaitytojus visoje Lietuvoje – ir didžiuosiuose miestuose, ir daugelyje rajonų – Biržuose, Plungėje, Raseiniuose, Pasvalyje, Jonavoje, Zarasuose, Varėnoje ir kituose. Dalis skaitytojų žurnalą gaus kartu su laikraščiu „Lietuvos rytas“, kiti – su regionine spauda arba per vietos paštus.
Šis „Europos laiku“ numeris redakcijoje sukėlė diskusiją: aštuoniolika numerių – daug tai ar mažai? Jei lyginti su britų „The Observer“ ar „The Times“, atrodytų ne kažin kas. Tačiau jei Lietuvoje atsirastų leidinys, kuriame politikas išsamiai, be užuolankų ir, svarbiausia, nuolat pateiktų ataskaitą savo rinkėjams apie atliktus darbus, kaip tai daro EP narė dr. Laima Andrikienė – esame tikri: būtume daugiausia žurnalo numerių išleidusia komanda.
Tik nepaliaujama veikla visuomenės gėriui, tobulėjimas (ir tobulinimas) bei aktyvumas yra sėkmės garantas politikoje. Šie dalykai ir yra Jūsų rankose laikomo „Europos laiku“ tekstus vienijanti linija.
Už ES biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Europos Komisijos narys Janusz‘as Lewandowski‘s išskirtiniame interviu „Europos laiku“ skaitytojus supažindina su 2012 m. ES biudžetu ir naująja finansine perspektyva 2014–2020 metams. 129 mlrd. eurų – toks yra galutinis šių metų ES biudžetas. Kaip visada susiduriame su klausimu: daug tai ar mažai? Atsakymą sufleruoja pats eurokomisaras: ES biudžetas nesudaro net 1 proc. visų ES šalių narių bendrojo vidaus produkto. Sutikite, šis skaičius gana netikėtas. Ypač laikantis dabar madingo „Europa apmokės mūsų sąskaitas“ požiūrio.
„Šių metų rudenį vyksiantys Seimo rinkimai ženkliai pakoreguos daugelio Lietuvos politikų, taip pat ir Vyriausybės darbotvarkes ir jų prioritetus, tačiau žemdirbių reikalų negalima atidėti kitiems metams, šie metai derybose dėl ES finansavimo 2014-2020 m. laikotarpiu yra lemiami“, – rašo Lietuvos atstovė straipsnyje apie ES išmokas Lietuvos ūkininkams. ES finansinės paramos problematika iškyla ir kitame L. Andrikienės straipsnyje įsimintinu pavadinimu „ES finansinė parama ir kaip ja naudojamės, arba Būdelės su širdele Europos vidury“.
Atidėliojimo pasekmes energetinės nepriklausomybės srityje analizuoja Lietuvos Energetikos instituto prof. Vaclovas Miškinis. Straipsnio pavadinime jis klausia: „Už dujas mokame brangiausiai Europoje. Kaip ilgai tai truks?“ Klausimas taip ir lieka retorinis, tačiau rekomenduojame šį straipsnį skaityti ne vien specialistams – energetikos srityje manipuliacijų nors vežimu vežk ir tik didesnis žinojimas bei aktyvi pilietinė pozicija gali ką nors pakeisti.
Dėmesio vertos Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus prof. Zigmo Lydekos ir Kauno kolegijos direktoriaus dr. Mindaugo Misiūno mintys. Abiejų mokslo įstaigų vadovai it susitarę tvirtina: mes nesiskundžiame, neintriguojame, tiesiog nepaliaujamai dirbame, aktyviai veikiame ir dėl to galime didžiuotis mūsų mokslo įstaigų pasiektais rezultatais.
Tikriausiai būtent apie tai dažnas pasvajodavo ir lemtingąją Sausio 13-ąją, kurios prisiminimais „Europos laiku“ puslapiuose dalijasi Kovo 11-osios Akto signataras Kazimieras Motieka. Istorinių detalių gausa neleidžia abejingai žvelgti į tuometinius įvykius. Juk ir šiais metais stovėdamas prie degančių atminimo laužų dažnas uodė ne tik prasmingu pokalbiu pasaldintos arbatos aromatą, bet ir jautė nemalonų abuojumo prieskonį. Štai jums prasminga detalė iš straipsnio: Kovo 11-osios Aktas visus metus buvo saugojamas kardinolo Vincento Sladkevičiaus. Tikėjimas ir Lietuvos nepriklausomybė visada buvo ir liks neatsiejami.
Į tikėjimo klausimus Lietuvos kariuomenės ordinaras vysk. Gintaras Grušas žvelgia pro globalumo prizmę. Sunku patikėti, tačiau šiuo metu krikščionys pasaulyje yra labiausiai dėl tikėjimo persekiojami žmonės. Anot vyskupo, būtų gerai, kad visuomenės reakcija dėl krikščionių persekiojimo būtų tolygi tai, kuri kyla susidūrus su kitomis diskriminacijos rūšimis.
Ką gi, grįžtame nuo ko pradėjome – aktyvi pozicija, gebėjimas tobulėti ir, jei reikia, apginti savo poziciją yra ateitin žiūrinčio europiečio „diagnozė“. Simptomiška ar ne, bet, kaip straipsnyje „Europos Parlamentas turi naują pirmininką – Martiną Schulzą“ rašo L. Andrikienė, naujasis Europos Parlamento pirmininkas yra buvęs... knygų pardavėjas ir knygyno savininkas. Norisi tikėti, kad spausdintą žodį mėgstantis naujas vadovas, stojęs prie tokios didelės institucijos vairo, gebės talentingai pasinaudoti jam suteiktu pasitikėjimu, o mes pasižadame informuoti jus apie visas naudingas, svarbias ir tobulėti skatinančias pasaulio, Europos ir Lietuvos aktualijas. „Su geros žinios grūdu“, – dar mėgsta pridėti Lietuvos atstovė Europos Parlamente L. Andrikienė.