2018-01-18
Rūta ŽUKĖ
Trečiadienį europarlamentarai aptarė Rusijos propagandos įtaką ES valstybėse ir mėginimus kištis į kai kurių ES valstybių rinkimus. EP nariai dar 2016 m. įspėjo, kad po Krymo aneksijos ir hibridinio karo Donbase Rusija sustiprino propagandos sklaidą ES.
Prieš metus priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje pažymėta, kad Rusijos valdžia naudoja daug įvairių priemonių ir įrankių, kad sukeltų abejonių dėl demokratinių vertybių, skaldytų Europą ir ES rytinėse kaimynėse sukurtų žlugusių valstybių įspūdį. Tam pasitelkiamos ekspertų grupės, specialūs fondai (pvz., „Russkij Mir“), daugiakalbės televizijos stotys (pvz., „Russia Today“), neobjektyvios naujienų agentūros ir multimedijų tarnybos (pvz., „Sputnik“), taip pat socialinės medijos ir interneto „troliai“.
Europarlamentarai ragino stiprinti ES strateginės komunikacijos tarnybą, paneigti melą ir skleisti teigiamą žinią, didinti visuomenės informuotumą ir gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidą, taip pat efektyviau išnaudoti socialinius tinklus atsakant į klaidinančią informaciją.
EP narė Laima Andrikienė, kuri taip pat dalyvavo diskusijoje, teigė, jog Rusijos bandymai kištis į kitų valstybių vidaus gyvenimą bei demokratinius rinkimus yra akivaizdūs: „Mūsų atsakas Rusijai visuomet buvo labai švelnus arba jo išvis nebūdavo. Turbūt pirmasis buvo Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas, kuris atvirai Putinui pareiškė: „Jūs kišatės į mūsų prezidento rinkimus.“ Po to apie tai viešai prabilo Vokietija.“
L. Andrikienės įsitikinimu, Europos Sąjungoje turėtų būti įsteigtas Europos išorės veiksmų tarnybos padalinys, kuris konkrečiai užsiimtų informacijos apie propagandą rinkimu ir analize. „Atskirų šalių žvalgyba tą daro, tačiau mes negalime pamatyti ir įvertinti bendro vaizdo“, - teigė pašnekovė.
Tam tikslui buvo įkurtas strateginės komunikacijos centras „StratCom“, kuriame, pasak europarlamentarės, dirba vos keletas žmonių visos ES mastu. Beje, tie patys žmonės dirba ir užsienio reikalų ministerijose. „Reikia, kad šiuo klausimu dirbtų 20 stiprių ekspertų. Šiam tikslui įgyvendinti mes prašome bent 1 mln. eurų iš ES biudžeto“, - „Vakarų ekspresą“ informavo EP narė.
Laimos Andrikienės manymu, reikia intensyviau šviesti žmones – kad šie atskirtų, kas yra „fake news“ (melagingos naujienos. – liet.), ir atpažintų priešišką propagandą. Taip pat siekiama didinti visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, rengiant informacines kampanijas, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir kokybę, taip pat tiriamąją žurnalistiką.
Kovai su propaganda siūloma valstybėse narėse peržiūrėti įstatymus ir juose „įsukti“ saugiklius. „Visų kelių sklisti propagandai neužkirsime, tačiau žmonės turėtų žinoti, kurie interneto portalai yra finansuojami Rusijos. Tikiu, kad kartais atpažinti juos sudėtinga, nes jų pavadinimai fantastiški – susiję su patriotizmu, Lietuva, tėvyne, gynyba. Tačiau, kaip vėliau pasirodo, tokie portalai susiję su priešiškų valstybių institucijomis“, - teigė ji.
Techniškai esą galima atsekti, kur yra „trolių fabrikas“, ir identifikuoti konkrečius asmenis, tačiau kaip suvaldyti propagandą virtualioje erdvėje pašnekovė teigė nežinanti. Esą svarbiausia, kad mes žinotume tuos asmenis ir juos ignoruotume.
Skleisti propagandą, pasak L. Andrikienės, galima įvairiais būdais. Tai galėtų būti finansavimas politinėms partijoms ar konkretiems politikams: „Regis, mūsų šalyje rinkimų finansavimo įstatymas gana griežtas, tačiau vis tiek randama nišų ir būdų, kaip apeiti įstatymus. Na, o po rinkimų finansuotojai tikisi, kad išrinktasis už tai kokiu nors būdu atidirbs –interesų tenkinimu ar lengvatų suteikimu.“
www.ve.lt/naujienos/pasaulis/europos-parlamento-demesio-centre---kova-su-rusijos-propaganda-1608207/