Kaip keisis europinių fondų finansavimas ir kodėl atsirado europarlamentarų, dėvinčių marškinėlius su užrašu „Putinas“?
Šį antradienį Dzūkijoje viešėjo Europos Parlamento narė Laima Andrikienė. Ji susitiko su vietinės valdžios ir bendruomenių atstovais, ūkininkais, o susitikimuose pagrindinė diskusijų tema buvo apie pasikeisiantį europinių fondų finansavimą 2021-2027 metų laikotarpiu. Pastarasis numatomas mažinti dabartiniu laikotarpiu įprastinėms priemonėms – žemės ūkiui, infrastruktūros objektams, ir tai daugeliui kelia nerimą. Europarlamentarė apsilankė ir „Alytaus naujienų“ redakcijoje, tad atsakydama į klausimus išdėstė numatomus konkrečius pasikeitimus dėl šių fondų finansavimo, planuojamus didesnius įnašus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą valstybėms narėms nuo nacionalinių pajamų, būtinus atlikti Lietuvos Vyriausybės namų darbus prieš naują finansavimo periodą, taip pat apie besikeičiantį Europos Parlamentą.
– Kokiems gi europinių fondų finansavimo pasikeitimams Lietuva turi rengtis po 2020-ųjų?
– Pagrindinė priežastis, turėsianti ženklios įtakos 2021-2027 metų Europos Sąjungos biudžetui, yra „Brexitas“ – Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš šios sąjungos. Britanija buvo ta valstybė, kuri visada daugiau įmokėdavo į Europos Sąjungos biudžetą nei gaudavo.
Jai pasitraukus ES metiniamebiudžete atsiranda 10-12 milijardųeurų „skylė”. ES valstybių narių, Europos Parlamento, Europos Komisijos užduotis – užtaisyti tą „skylę”, siekiant išlaikyti buvusį finansavimą svarbioms sritims, be to, spręsti naujas visai ES aktualias problemas.
Sprendimo keliai yra du, ir abu reikės išnaudoti. Pirmasis – didinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą. Dabar jos per metus moka 1 procentą nuo bendrų nacionalinių pajamų. Pavyzdžiui, Lietuva per septynerius metus sumoka 3 milijardus eurų, tačiau gauname 4 kartus daugiau – 13 milijardų eurų. Minėtą metinį įnašą siūloma didinti iki 1,11 procento, to daryti valstybės narės nenori.
Antrasis pasirinkimas – taupyti Europos Sąjungos biudžeto lėšas mažinant finansavimą valstybėms narėms iš kai kurių fondų. Praėjusią savaitę Europos Komisija pasiūlė 7 procentais sumažinti finansavimą bendrajai žemės ūkio politic, tiesiogines išmokas ūkininkams – 4 procentais, finansavimą Sanglaudos fondui, iš kurio skiriama parama, pavyzdžiui, infrastruktūros objektams, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigoms tvarkyti, apkarpyti 5 procentais.
Tačiau siūloma 100 procentų padidinti finansavimą Erasmus+ programai, skirtai jaunimui, studentų studijoms, studentų ir dėstytojų mainams apmokėti. To priežastis – daugelyje Europos Sąjungos valstybių jaunimo iki 30 metų apie 50 procentų yra bedarbiai, todėl būtent jaunimas yra mūsų vienas didžiausių ir svarbiausių prioritetų.
Kaip žinia, susiduriame ir su naujais iššūkiais, visų pirma susijusiais su mūsų gynyba ir saugumu. Jei iki šiol gynyba rūpinosi tik NATO, dabar atsiranda biudžeto eilutė Europos gynybos fondui. Turime įveikti dar kelias problemas, tai – ES sienų apsauga, migrantų srautų suvaldymas. Jei iki šiol per septynerių metų laikotarpį tam buvo skiriama 13 milijardų eurų, dabar siūloma skirti 35 milijardus eurų. Europos sienos yra kiauros, o Turkija jau ne vienerius metus yra ta valstybė , kuri sulaiko pabėgėlius, norinčius patekti į Europą iš karo zonų – Sirijos, Afganistano, Irako. Kasmet už šią paslaugą, už pabėgėlių sustabdymą Turkijos terutorijoje ES moka Turkijai po 300 milijonų eurų.
– Kai važinėjate po Lietuvą ir susitinkate su vietinės valdžios atstovais, bendruomenėmis, ūkininkais, tikriausiai išgirstate pasipiktinimų dėl numatomo mažinti finansavimo žemės ūkiui, infrastruktūros objektams. Juk iki šiol tai buvo prioritetai.
– Ponai, pinigai ant medžių neauga, panorėjęs negali jų pasiskinti. Brexitas yra Brexitas, kaip sakė JK Ministrė Pirmininkė Theresa May. Jo rezultatas – nuostoliai visiems, ir nors ne mes, ne Lietuva Brexitą sugalvojome, už jį sumokėsime ir mes. Ir kaip jau sakiau, yra tik du keliai: arba didiname valstybių narių įmokas į bendrą ES piniginę, arba taupome, apkarpome savo išlaidas. ES valstybių piliečiai vienu balsu tvirtina: didžiausios mūsų problemos susiję su saugumu, sienų apsauga, pabėgėlių, besiveržiančių į Europą, srautų suvaldymu ir sustabdymu, kova su terorizmu. Dar vienas didelis ES skaudulys – jaunimo darbas, masinis, o mes puikiai suprantame, kad bedarbystė, savo vietos darbo rinkoje neradimas demoralizuoja jauną žmogų, skatina jaunimo nusivylimą ir savo valstybe, ir visa ES. Todėl logiškai šios problemos, jų sprendimas įvardijami kaip didžiausi mūsų prioritetai, tokia logika vadovaujantis formuojamas ir artimiausios ateities, 2021-2027 metų ES biudžetas. Todėl į antrą planą pagal svarbą traukiasi žemės ūkis, bendroji žemės ūkio politika ir Sanglaudos fondas. Kai važinėju po Lietuvą ir susitinku su žmonėmis, vienas iš klausimų – kaip Lietuva reaguos į numatomo europinio finansavimo pasikeitimus.
Siūlymas 4 procentais mažinti išmokas ūkininkams neatrodo daug. Lygia greta siūloma santykinai mažiau finansuoti didelius, daug hektarų valdančius ūkius, geriau – mažus ir vidutinius ūkius. Man teko girėti, kad nepaisant kiek hektarų žemės valdoma, per metus išmokos vienam ūkininkui negalės būti didesnės nei 60 tūkstančių eurų. Tai Lietuvoje tikrai ne visiems patiks. Tai turėtų vesti į ūkių fragmentaciją, skaldymą, bet daugumai, bent kiek aš girdžiu, turėtų patikti. Kol kas šie siūlymai – tik projektai, derybos bus ilgos ir sunkios.
Mažesnis finansavimas Sanglaudos fondui reiškia, kad bus mažiau tvarkoma infrastruktūros objektų, mažiau lėšų skiriama švietimo, gydymo įstaigų renovacijai.
Nežinau, kuo baigsis derybos. Dabar Europos Komisija pristatė biudžeto projektą, dėl jo žodį turi tarti Europos Parlamentas ir valstybės narės. Norint, kad dabartinio lygio išliktų, pavyzdžiui, Sanglaudos fondo, struktūrinių fondų finansavimas, yra pasiūlymų valstybių narių metinius įnašus nuo nacionalinių pajamų padidinti iki 1,3 procentų, tačiau žinome, kad valstybės narės su tuo greičiausiai nesutiks.
Europos Parlamente dirbu jau trečią kadenciją ir mano patyrimas sako, kad bus sutarta valstybių narių metinius įnašus padidinti iki 1,07-1,08 procento.
– Kaip Lietuva turi reaguoti į numatomo europinio finansavimo pasikeitimus?
– Labai skatinčiau ir labai siūlyčiau Lietuvos Vyriausybei dirbti su Europos Komisija, kad Lietuva nebūtų traktuojama kaip vienas regionas. Dabar Vilnius yra valstybė valstybėje, kur pasiektas išsivystymas virš 75 procentų Europos Sąjungos lygio. Visa likusi Lietuva atrodo daug blogiau.
Ką Lietuva turėtų daryti? Teko girdėti, kadS. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pradėjo darbą, kad siekiant europinių fondų finansavimo ateinančiu laikotarpiu atsirastų Vilnius ir jo regionas, Vakarų regionas ir visa likusi Lietuva. Tuomet visa likusi Lietuva turėtų gauti ženkliai didesnį europinių fondų finansavimą nei Vilnius ir Vilniaus regionas.
Praėjusią savaitę už Europos Sąjungos biudžetą atsakingas komisaras Giunteris Otingeris, pristatydamas biudžetą Europos Parlamente, kreipėsi į valstybių narių vyriausybes ragindamas nedelsiant pradėti konsultacijas dėl būsimo finansinio laikotarpio, nelaukti metų pabaigos, nes šie metai yra skirti konsultacijoms. Reikia aktyviai dirbti, argumentus pateikti jau šiandien, kad nebūtų per vėlu. Mano patirtis rodo, kad Lietuva amžinai yratarp vėluojančiųjų, nepadarančiųjų darbo laiku.
Aš tą mačiau, kai reikėjo pinigų Ignalinos atominės uždarymui. Buvo atvejis, kai Europos Komisijos vadovas rašė laišką Lietuvos vyriausybės vadovui ir klausė, ar kas nors iš Lietuvos atvažiuos derėtis dėl Ignalinos atominės jėgainės uždarymo finansavimo.
Dabartinė Vyriausybė neatsako už buvusiųjų darbus. Aš tik noriu pasakyti, kad darbą daryti reikia dabar: ir dėl Lietuvos suskirstymo į regionus, ir dėl pinigų Ignalinos atominės uždarymo finansavimui, ir dėl išmokų ūkininkams, kad nebūtų pirmarūšių ir antrarūšių ūkininkų Europoje.
Pas mus vis dar nesutvarkyta ūkininkų statistika. Jau keturiolika metų esame Europos Sąjungoje ir to nesusitvarkome. Pavyzdžiui, Rumunija jau prieš kelerius metus taip susitvarkė savo ūkininkų statistiką, kad gavo gerokai daugiau išmokų nei lietuviai.
Aš šiomis dienomis su Europos Parlamento delegacijomis turėjau būti Kinijoje ir Taivane, bet nusprendžiau atsisakyti tų kelionių ir dirbti Lietuvoje, savivaldybėse, susitikti su žmonėmis ir kalbėtis, tartis, ieškoti teisingų sprendimų dėl naujojo ES biudžeto 2021-2027 metams.
– Jūsų nuomone, ar visose srityse tikslingai panaudojami dabar europinių fondų skiriami milijonai?
– Kai ES lėšos panaudojamos ne pagal paskirtį, jas privalu grąžinti. Piktnaudžiavimo atvejų Lietuvoje buvo. Bet Lietuva yra ta valstybė, kuri pakankamai gerai panaudoja Europos Sąjungos lėšas.
Ką matau važinėdama po Lietuvą? Ji emigruoja. Į vieną savivaldybę nuvažiuoju ir išgirstu, kad iki naujųjų mokslo metų pradžios uždarys dvi iš keturių pagrindinių mokyklų – nėra vaikų… O jos renovuotos, suremontuotos iš europinių fondų. Ar galėjome tai numatyti? Ar ta investicija buvo apgalvota? Kam bus panaudoti pastatai?
Kitur renovuotoje ligoninėje neveikia Chirurgijos skyrius, nes tokių paslaugų teikti neleidžiama, o ligoninės tvarkymui, remontui taip pat Europos Sąjungos milijonai panaudoti.
Panašių pavyzdžių savivaldybėse matai ne vieną ir ne du. Negali pasakyti, kad europinė parama panaudota netikslingai – niekas neprognozavo tokios didelės emigracijos. Nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje iš Lietuvosišvažiavo apie 800 tūkstančių žmonių.
– Jūsų nuomone, kokių priemonių reiktų imtis siekiant sustabdyti emigraciją ir susigrąžinti išvykusius lietuvius?
– Važinėdama po savivaldybes girdžiu visokių iniciatyvų. Pavyzdžiui, įkurta viešoji įstaiga, kuri dirba su lietuvių bendruomenėmis užsienyje. Susitikti su jomis vežami žinomi ekonomistai, kurie vertina dabartinę situaciją Lietuvoje ir jos artimiausias perspektyvas, taip pat Lietuvos meno kolektyvai. Man sako, kad Danijoje prikalbinta grįžti 250 lietuvių. Jei tai tikra statistika, gerai.
Man asmeniškai patinka tokie dalykai kaip medikų sąjūdis – iniciatyvos iš apačios, kai žmonės pasako – mes netylėsime. Mes nenorime išvažiuoti iš Lietuvos ir jūs, valdžia, padarykite taip, kad galėtume mes galėtume likti ir dirbti, ir oriai gyventi.
Džiaugiamės, kad nuo šių metų sausio pas mus minimalus atlyginimas yra 400 eurų. Bet kai Liuksemburge toks atlyginimas – beveik 2 tūkstančiai eurų, Vokietijoje, Olandijoje – 1,2–1,4 tūkstančio eurų, kaip įtikinti, ypač jauną žmogų, likti Lietuvoje?
– Ar matote prielaidas, kad Lietuvoje didėtų minimalus atlyginimas?
– Aš galvoju, kad mes ne taip dėliojame prioritetus. Šūkiais labai daug kalbame apie žmogų, bet realybėje, priimant sprendimus, žmogaus pirmumo nebelieka.
Europos Sąjunga iki šiol neturėjo bendros socialinės politikos, tai buvo ir tebėra kiekvienos valstybės narės reikalas. Praėjusių metų pabaigoje mūsų prezidentė vyko į Švediją, Gioteborgą, kur pasirašytas pradinis dokumentas dėl Europos Sąjungoje turinčios atsirasti bendrosiossocialinės politikos.
Ką tai reiškia? Ogi labai konkrečius dalykus, pavyzdžiui, kad Europos Sąjungoje turi atsirasti vienodo dydžio minimali pensija. Valstybės gali tvarkytis kaip nori, mokėti kiek ir kaip tik nori, bet apatinė riba, minimali pensija visur turės būti vienoda, žemiau tam tikros ribos ji negalės būti. Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junckeris dėl pensijų dydžio pasakė: gana, negali būti pirmarūšių ir antrarūšių europiečių.
– Kada taip atsitiks?
– Šios kadencijos Europos Komisija ir Europos Parlamentas, kuris baigs darbą kitų metų liepos 1 dieną, padarys parengiamuosius darbus. Rezultatas priklauso ir nuo valstybių narių, jų vyriausybių pozicijos ir veikimo. Matau supratimą tarp valstybių narių, kad tokios politikos reikia, o ES biudžetas turi būti pasirengęs tokią politiką vykdyti.
Europos Sąjungoje jau dabar yra ne viena bendroji politika, t. y. tos politikos, kurių įgyvendinimas dalinai finansuojamas iš ES biudžeto. Tai – energetikos, žemės ūkio, žuvininkystės ir kitos politikos. Tai jaučiame ir Lietuvoje: mokamos išmokos ūkininkams ir t.t. Taigi, laikas atsirasti ir bendrajai socialinei politikai, kuo greičiau – tuo geriau.
– Ar diskutuojama dėl minimalios mėnesinės algos kiek galima didesnio suvienodinimo valstybėse narėse?
– Kol kas mes kalbame apie pensijas ir pašalpas. Įsivaizduokite, kas nutiktų Lietuvoje, jei minimali europinė pensija ar bedarbio pašalpa būtų didesnė už minimalų atlyginimą, nustatytą mūsų valstybėje? O taip gali nutikti. Taigi, suteikti paramą neskatinant tinginystės ir noro nedirbti, atrasti tą aukso vidurį, priimtiną visai ES nėra taip paprasta.
Man tikrai norėtųsi, kad pas į dirbantį žmogų būtų žiūrima kitaip. Antraip turėsime gražų žemės sklypą prie Baltijos jūrosbe lietuvių.Teritoriją, kurioje gyvens ir dirbs gal ukrainiečiai ar baltarusiai, gal kas nors iš toliau. Kad pas mus daugėja dirbančių ukrainiečių, patvirtina verslo įmonės.
– Jūs Europos Parlamente dirbate tarptautinės prekybos srityje, už darbą šioje srityje šįmet esate pripažinta Metų europarlamentare. Kas jus išrinko Metų europarlamentare ir koks jūsų darbas tarptautinės prekybos srityje?
– Mūsų darbą Europos Parlamente labai akylai stebi ir vertina, ir kritikos negailiBriuselio žiniasklaida. „Parlamentožurnalas” Metų europarlamentarams išrinkti suburia tarptautines ekspertų komisijas iš verslo, tarptautinių bankų, savivaldos asociacijų, mokslinio tyrimo institutų ir kitų sričių atstovų, kurie ir renka metų europarlamentarus.
Kas mane pasiūlė, nominavo – nežinau. Pranešimą, kad atsidūriau trumpajame pasiūlytų kandidatų sąraše Metų parlamentaro apdovanojimui, t. y. kad jau sėkmingai įveikiau pirmąjį atrankos etapą, gavau šių metų pradžioje. Vėliau buvau pakviesta į iškilmingą vakarą kovo 21-ąją Briuselyje. Čia, dalyvaujant šimtams svečių iš įvairių valstybių, ES institucijų elitui ir buvo paskelbta, kad esu išrinkta Metų europarlamentare.
Tarptautinė prekyba yra ypatingos svarbos sritis, nes ji – išimtinai Europos Sąjungos kompetencija. Valstybės narės, taip pat ir Lietuva, negali derėtis dėl tarptautinės prekybos – dėl kvotų, muitų, investicinių sąlygų ar kitų dalykų – su trečiosiomis šalimis, kaip JAV, Kanada, Japonija, Kinija – absoliučiai visomis pasaulio valstybėmis. Visos ES vardu tai daro Europos Komisijos derybininkai, gavę įgaliojimus iš Europos Parlamento ir ES valstybių narių.
Tarptautinės prekybos komitetas, kuriame dirbu, yra pirmasis, kuris turi pritarti arba nepritarti ES prekybos sutartims. Visada komiteto posėdžiuose, dar vykstant deryboms,gilinuosi, kur ir kokie yra Lietuvos interesai, konsultuojuosi su mūsų šalies atstovybe Europos Sąjungoje. Man labai svarbu, kad Europos Sąjunga turėtų maksimaliai geresnes pozicijas pasaulyje, kai kalbame apie prekybinius ryšius, prekių ir kapitalo judėjimą ar investicijas.Tačiau neslėpsiu: mano pirmasis ir svarbiausias filtras, bet kokios sutarties vertinimo kriterijus yra Lietuva ir jos interesai. negalėčiau pritarti sutarčiai, padaryčiau viską, kad tokia sutartis nebūtų patvirtinta, jei jos galiojimas reikštų grėsmę Lietuvai ir jos interesams.
– Jūs europarlamentare su tam tikromis pertraukomis dirbate nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Esate išrenkama pagal Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašą. Kaip ir kokia kryptimi keičiasi šieuropinės valdžios institucija?
– Europos Parlamentaslabai pasikeitė. Kai lyginu dabartinę kadenciją su pirmąja, kai Lietuva tik įsijungė į ES,šiame Europos Parlamente pastebiu gerokai daugiau populistų ir ekstremistų, yra atvirų Kremliaus rėmėjų. Nei pirmąją, nei antrają kadenciją nemačiau europarlamentarų, dėvinčių marškinėlių su užrašu „Putinas“, dabar tokių yra.
Manau, kad taip atsitiko, nes visi dirba savo darbą. Kremlius agresyvėja, ne vienerius metus vyksta informacijos karas, skeverbiamasi į ES valstybių ir institucijų vidų.Yra papirkimų, manipuliacijų žmonių protais. Prisideda ir tradicinių partijųnepadaryti darbai, neįvykdyti tų partijų pažadai, neišpildyti lūkesčiai ir viltys dėl gyvenimo pagerėjimo, kai kurių politikų arogancija.
Lietuva turi vienuolika atstovų Europos Parlamente, regis, turėtume dirbti kaip kumštis. Bet taip nėra. Gal kai kas stengiasi į čia patekti norėdamas užsitikrinti tam tikrą visuomenės statusą, gal kai kam Europos Parlamentas tampa priemone įsukti savo verslą.
Čia akivaizdžiai pastebiu ir kitą tendenciją. Kadangi dirbu ir Užsienio reikalų komitete, taip pat jo Saugumo ir gynybos pakomitetyje, matau kolegų pasikeitusį požiūrį į agresyvėjančią Rusiją. Anksčiau mums tekdavo daug dėl to įrodinėti, buvome net kaltinami rusofobija, dabar to neliko. Kai rengiau dokumentą dėl pagalbos Ukrainai, Rusijai, Moldovai integruotis į Europos Sąjungą, nesitikėjau, kad Europos Parlamentas pritars tokia didele dauguma.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Rusijos prezidentui tiesiai šviesiai pasakė, kad šis kišosi į jo rinkimus. Kremliaus bandymus daryti įtakąprieš Vokietijos parlamento rinkimus pastebėjo ir šios šalies kanclerė Angela Merkel. Olandijoje Rusijos įtaka prieš rinkimus taip pat buvo akivaizdi, ir siekdami ją sustabdyti olandai atsisakė elektroninio balsavimo, kurį kai kas nori įvesti pas mus Lietuvoje.
Būtent tokie faktai ir patyrimai vakariečiams padėjo apsispręsti dėl pozicijos Rusijos atžvilgiu.
Pastaruoju metu Europos Sąjungai didelis skaudulys yra politinis Rusijos projektas – dujotiekis Nord Stream2, kuriuo valstybes siekiama padaryti priklausomas nuo vieno energijos šaltinio – Rusijos „Gazprom”. Nors Europos Sąjungoje turime bendrąjąenergetikos politiką, kurios taisyklės vienodai galioja visos narėms, įskaitant Lietuvą ir Vokietiją, tačiau pastaruoju metu Vokietijoje išduoti reikalingi leidimai ir praėjusią savaitę šios valstybės teritorijoje pradėti darbai dujotiekio tiesimo parengiamieji darbai.
KanclerėAngela Merkel patiria didelį spaudimą iš savo politinių oponentų socialdemokratų, su kuriais jai tenka dirbti koalicinėje vyriausybėje, vienas žinomas Vokietijos socialdemokratas Gerhardas Šrioderis – jau vienas „gazprom” ir Nord Stream 2 projekto vadovų. Europos Parlamente rankų nenuleidžiame, bandomešį projektą sustabdyti. Dėl Nord Stream pasigendu Lietuvos valdžios aktyvesnio veikimo, veikimo pačiu aukščiausiuoju lygiu.
– Ateinančiais metais vyks nauji Europos Parlamento rinkimai, kuriuose Lietuva savo atstovus rinks penkerių metų kadencijai. Ar Lietuva išlaikys tą patį vienuolikos mandatų skaičių? Ar jūs balotiruositės ir su kokia politine organizacija?
– Lietuva ir naujos kadencijos Europos Parlamente turės vienuolika mandatų. Aš partijos tikrai nekeisiu. Ne todėl, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai yra tobula, be priekaištų politinė organizacija. Būna, kad nesutinku su kai kuriais sprendimais ir pareikštomis pozicijomis ir veikla, bet pastovumas man yra vertybė.
Greičiausiai kandidatuosiu, bet ne viskas nuo manęs priklauso. Šį šeštadienį vyksiančiame partijos suvažiavime bus patvirtintos TS-LKD taisyklės, kaip bus keliami kandidatai.
Jei būsiupartijos kandidatų sąraše, vistiekspręs visa Lietuva, žmonės, kurie pasirinks balsuoti už TS-LKD sąrašą, skirdami pirmumo balsus. Jei užsidirbau, būsiu išrinkta, jei ne – tai ne.
Kalbėjosi Alma Mosteikaitė