Skip to main content

APIE EUROPĄ, RINKIMUS, ORLEANO MERGELĘ IR MUS VISUS

|   L. Andrikienė. Sekmadienio skaitiniai

Laima Andrikienė
Sekmadienio skaitiniai

…Puola gripas, bet sekmadienio skaitinį turiu parašyti. Penktą valandą ryto jau turiu būti oro uoste, laukia skrydis į Frankfurtą, iš ten – automobiliu į Strasbūrą, kur po pietų prasidės eilinė Europos Parlamento plenarinė sesija. Antradienį parlamente laukiu didelės grupės svečių iš Lietuvos, tarp kurių – bendražygiai iš Panevėžio miesto, jaunieji konservatoriai, Šv. Jokūbo kelio jaunieji ambasadoriai iš Alytaus ir Šilutės, Kauno miesto bei Lazdijų ir Vilniaus rajonų gimnazistai ir jų mokytojai, „Europrotų“ konkurso nugalėtojai kauniečiai, Alytaus buhalteriai. Laukia įtempta, posėdžių, debatų ir balsavimų kupina savaitė. Pasibaigus sesijai ketvirtadienio popietę su keliais kolegomis iš Strasbūro vyksime gilyn į Prancūziją, į Lotaringiją, ten, kur gyveno ir kovojo Žana d’Ark (Jeanne d’Arc), Orleano mergelė, prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji. Nakvosime vienuolyne, susitiksime su miesto vadovais, Katalikų bažnyčios atstovais. Į Vilnių sugrįšiu tik penktadienio naktį, tiksliau – labai ankstyvą šeštadienio rytą.

Šeštadienį Vilniuje – Lietuvos didvyrio, partizanų vado generolo Adolfo Ramanausko – Vanago laidotuvės. Aš užaugau, klausydama Močiutės pasakojimų apie šį partizaną. Dzūkai jį visais laikais – ir sovietmečiu – prisiminė, gerbė, saugojo jo atminimą. Paprasti kaimo žmonės, tokie, kaip mano Močiutė, savo vaikams ir anūkams pasakojo apie jį – Lietuvos mokytoją, karininką, partizanų vadą, kankinį. Amžina garbė šiam Lietuvos didvyriui.

Naujienos iš zanavykų žemės

…O šiandien zanavykuose rinkimai – renka Seimo narį. Sveikinimai bendražygei Irenai Haase – preliminarūs rezultatai leidžia spręsti, kad ji laimėjo šiuos rinkimus. Viskas būtų gerai, tačiau džiaugsmą temdo rinkėjų aktyvumas. Pastarasis – nykus: rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo vos 19,49 proc. rinkėjų, iš anksto balsavo dar 7,49 proc. Tai reiškia, kad aktyvumas summa summarum perkops 25 procentų ribą, bus kokie 27 procentai, ir tuo turėsime džiaugtis. Vos ketvirtis turinčiųjų balso teisę Zanavykų rinkimų apygardos rinkėjų pasinaudos konstitucine teise rinkti. Demokratijos šventė ar demokratijos grimasa?..

Kitų metų pavasarį Lietuvos laukia net treji rinkimai. Vakar TS-LKD taryboje tvirtinome abėcėlinį kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Jame – 39 pavardės. Galutiniame sąraše kandidatų skaičius negalės viršyti 22: Lietuva renka 11 atstovų, ir kiekviena partija gali kelti dukart tiek, taigi, 22. Abėcėlinio sąrašo reitingavimas vyks kartu su vidiniais partijos kandidato į prezidentus rinkimais, lapkričio 3-4 dienomis. Kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą galės reitinguoti tik partijos nariai, tuo tarpu rinkti TS-LKD kandidatą į prezidentus galės ir nepartiniai, tereikia užsiregistruoti.

Tiesa, TS-LKD „abėcėlė“ nebūtinai prasideda raide A: 2013 metais prieš EP rinkimus „abėcėlinis sąrašas“ prasidėjo raide „L“, kokia raide prasidės šiais metais – greit žinosime, beliko sulaukti partijos prezidiumo posėdžio. Kai kurios tarybos narės reiškė pageidavimą, kad „abėcėlinis sąrašas“ prasidėtų kokia nors kita raide, tai turėtų nulemti burtai.

Ar tos dienos virs demokratijos švente? Labai norėtųsi, kad taip būtų. Bet jei prie balsadėžių ateis mažiau nei pusė partijos narių, visas balius – turiu galvoje demokratijos šventę – gali būti sugadintas. Turėsime kandidatus bet kokiu atveju, be jų neliksime, bet…

Kokie bus 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimai?

Jei trumpai – 2019-ųjų Europos Parlamento rinkimai bus sunkūs. Visi ekspertai sutartinai tvirtina, kad naujasis Europos Parlamentas bus sudėtingiausias (blogiausias?) iš visų, kokius žinome.

Ką turiu galvoje? Pirmiausia tai, kad kraštutinė dešinė – radikalios, ekstremistinės politinės jėgos – rengiasi tapti antrąja pagal dydį Europos Parlamento frakcija. Ir tai yra realu. Antra: centro dešinė, Europos liaudies partijos frakcija, kuriai priklausau, išliks didžiausia Europos Parlamento frakcija, tačiau ženkliai aptirpusia (nors ir žinau, skaičių nerašysiu, jie kinta). Trečia: pastarąsias tris kadencijas Europos Parlamente mes, Europos liaudies partija ir socialdemokratai, kartu turėjome daugumą; jei prisidėdavo liberalai, mes laimėdavome visus svarbius balsavimus. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ši realybė baigiasi, ir naujajame Europos Parlamente centro dešinė ir centro kairė kartu paėmus nebeturės daugumos, neturės 50 proc. mandatų. O tai reiškia kitą kokybę – kokybiškai kitokį Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir visą Europos Sąjungą, jos politiką.

Kaip konstruktyvios, nuosekliai Europos Sąjungą kuriančios ir stiprinančios politinės jėgos turėtų elgtis tokioje situacijoje? Ar nueisime lengviausiu keliu, t. y. elgsimės kaip populistai, kovosime jų metodais? Nes populizmas patinka liaudžiai ir spaudai. Mes, tradicinių partijų atstovai, populizmo jūroje atrodome tikri nuobodos. Tai gal su populizmu kovokime jų pačių ginklais? Sakau – ne. Mes kovosime rimtai ir tiksliai. Ir kalbėsime ne apie problemas ir iššūkius, o apie sprendimus. Apie tuos, kurių nepadarėme, nors turėjome padaryti jau seniai. Ir apie tuos, kuriuos turime padaryti, jei nenorime prarasti taikios, suvienytos, solidarios Europos, jei norime apginti savo gyvenimo būdą.

Styvas Benonas (Steve Bannon), buvęs JAV prezidento D. Trumpo patarėjas ir vienas svarbiausių jo rinkimų kampanijos architektų, laksto po Europą. Jo kelio galas – ne tik Italija, jis pastebimas ir kitose šalyse. S. Benono vojažų Europoje tikslas – kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės sąjunga, jų aljansas, bendras veikimas Europos Parlamento rinkimuose, jiems pasibaigus – Europos Parlamente. Šių politinių jėgų tikslas – sugriauti Europą, sugriauti Europos Sąjungą. Šie žmonės neabejotinai bus apsikaišę patriotų plunksnomis ir patriotizmo, tėvynės meilės lozungais. Iš anksto sakau: pastebėkime ir objektyviai įvertinkime juos.

Turime pastebėti bei įvardinti ir tai, kad Matteo Savini, Italijos vicepremjeras ir Vidaus reikalų ministras, radikalios kairiosios partijos „Šiaurės lyga“ (Lega Nord) lyderis, yra remiamas Rusijos ir JAV. Tai – mūsų šiandienos realybė. Marine Le Pen, Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, buvo ir yra remiama Kremliaus. Kaip ir kitos panašios partijos Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje – Kremliaus parama joms buvo ir yra, jei anksčiau buvo užvualiuota, pridengta, tai artėjant rinkimams ji bus įžūliai atvira.

… Sekmadienio vakaro skaitinys turėtų būti lengvas. Žinau, kad šis rašinys toks nėra. Parašiau tik mažą dalelę to, ką žinau ir turėčiau jums parašyti. Nes žinau, kad jums Lietuva ir jos ateitis, Europa ir jos ateitis rūpi ne mažiau nei man. Nes Lietuva, Europa yra mūsų namai.

Sėkmingos, turiningos, įdomios savaitės jums visiems, mano FB draugai.

Vilnius, 2018 09 30
#SekmadienioSkaitiniai5