…Tik ką sugrįžau iš kelionės į Liškiavą ir Druskininkus. Visas kelias pirmyn ir atgal – tarsi pasaka. Joje – visa Didžiojo dailininko spalvų paletė. Dzūkija yra mano meilė. Ten, kur Druskininkai ir Liškiava, ten, kur Nemunas savo vandenis į Baltiją neša, ten, kur pušys karūnomis dangų remia. Gal tik mano akimis žiūrint taip atrodo, bet važiuojant iš Vilniaus kuo arčiau Druskininkai, tuo lieknesnės ir išlakesnės pušys, gražesnis miškas. Ten netoli tarp miškų pasislėpę ežerėliai tokiais slėpiningais, stebuklingai skambančiais pavadinimais: Snaigynas, Mergelių akys… Šiandien važiavau su savo seneliais tėvais ir visą kelią neapleido mintis: kokią gražią žemę mums likimas dovanojo! Kokioje nepaprastai gražioje šalyje gyvename! Kiek grožio aplinkui! Negali būti, kad tokioje aplinkoje galėtų užaugti ir gyventi blogi žmonės.
Mamos gimtadienis, kai Mamai – 88-eri
Atsiprašau, kad praėjusį sekmadienį liko neparašytas sekmadienio skaitinys. Tiems, kurie FB jo pasigedote ir man parašėte, atsakiau, paaiškinau priežastį. Kitiems paaiškinu dabar: mano Mamai tą savaitę sukako 88-eri, ta proga sekmadienį namuose sulaukėme nemažo svečių būrio. Taigi, sekmadienį buvau tik dukra ir namų šeimininkė. Išleidusi paskutinius svečius ir sutvarkiusi stalus jėgų parašyti sekmadienio skaitinį nebeturėjau…
Man sunku patikėti, kad Mamai – jau 88-eri. Daug. O gyvenimas buvo tikrai nelengvas. Dvidešimtmetė Vilniaus pedagoginio instituto prancūzų kalbos ir literatūros studentė, jaunutė Ryliškių mokyklos mokytoja, atskirta nuo šeimos buvo išvežta į Sibirą. Vėliau Krasnojarske susitiko ir savo mamą bei seserį, susirado anksčiau išvežtus brolius su šeimomis. Po Stalino mirties visi gyvi sugrįžo į Lietuvą. Visi, išskyrus Močiutę ir mano krikšto mamą, Mamos seserį, laisvos Lietuvos sulaukė. Mano Mama, iš Sibiro parsivežusi sunkią ligą, sulaukė labai garbaus amžiaus. Ji buvo ir tebėra svarbiausia ir nuoširdžiausia mano draugė ir patarėja. Toji, kuri pasakys taip, kaip yra – negražindama, nesiekdama įtikti ar patikti.
...Mamos šeima žinojo, prisiminė ir Dzūkijos partizaną Adolfą Ramanauską – Vanagą. Vienas iš Mamos brolių taip pat buvo išėjęs į partizanus. Prieš keletą metų Kalniškės mūšio minėjime mane pokalbiui pasikvietė uniformuotas vyras, buvęs partizanas. Jūs gal, Laimute, nežinote, kad mes su jūsų dėde Kostu kartu miške buvom?, – klausia. Kur nežinosiu: mes visi šeimoje viską žinojome ir nieko nepamiršome. Nieko nepamiršome! Todėl ir Adolfo Ramanausko – Vanago laidotuvės man buvo ypatinga diena – istorinio teisingumo, pagarbos atidavimo Lietuvos didvyriui, vadui diena. Džiaugiuosi tos dienos sulaukusi.
Bavarija ir Liuksemburgas – kas iš ten girdėti?
Gi dabar “kabau ant kompiuterio” ir laukiu rinkimų Vokietijoje ir Liuksemburge rezultatų. Pasaulio naujienų agentūros jau paskelbė prognozes, laukiame rezultatų. Atrodytų – koks mums, gyvenantiems Lietuvoje, skirtumas, kas laimėjo rinkimus vienoje Vokietijos žemių – Bavarijoje arba Liuksemburge, vienoje mažiausių ES valstybių narių? Kas bendro yra tarp mūsų ir jų rinkimų?
Priežasčių laukti tų rinkimų rezultatų – ne viena. Pirmiausioji – tai, kad visi esame toje pačioje Europos Sąjungoje. Viskas, kas vyksta ES, turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir mūsų Lietuvai. Antra, Bavarijos rinkimai gali padaryti lemiamos įtakos ne tik šiai žemei, bet visai Vokietijai, dabartinei jos vyriausybei, kanclerei Angelai Merkel. Preliminarūs rezultatai skelbia, kad Krikščionių demokratų sąjunga, A. Merkel vadovaujamos vyriausybės koalicijos partnerė, rinkimuose smuko į per pastaruosius 57 metus neregėtas žemumas: už šios partijos kandidatus balsavo vos 35 proc. rinkėjų. Tuo tarpu kraštutinės dešinės partija – AfD, Alternatyva Vokietijai – pirmą kartą Bavarijos istorijoje laimėjo 11 proc. balsų. Tiems, kurie nori stiprios Europos Sąjungos, šie rezultatai patikti negali. Ir trečia: šie rinkimai vyksta iki Europos Parlamento rinkimų likus kiek daugiau nei septyniems mėnesiams. Ekspertai ir politikai atidžiai stebi šiuos rinkimus ir pagal jų rezultatus sprendžia apie piliečių nuotaikas, nusiteikimą paremti vieną ar kitą politinę jėgą. Iš tiesų, dar daugiau: mums labai reikia suprasti žmonių lūkesčius, ko jie tikisi iš politikų ir politinių partijų.
Liuksemburge šiandien taip pat vyko rinkimai, buvo renkamas 60 vietų turintis šalies parlamentas. Pirmauja centro dešinieji, tai yra mūsų politinei šeimai priklausanti Krikščionių socialinė liaudies partija (Europos Komisijos pirmininko Jean – Claude Juncker'io partija), iki šiol buvusi opozicijoje. Tačiau atrodo, kad nors ir gavusi daugiau balsų bei mandatų nei kuri nors kita partija, ji negalės sudaryti vyriausybės, nes iki rinkimų dirbusi trijų partijų koalicija surinko pakankamai balsų, kad vėl galėtų sudaryti vyriausybę. Prastos žinios mums, nors liūdėti laimėjus daugiausiai mandatų kaip ir nereikėtų, ar ne?
…Rytoj – vėl į lėktuvą ir į Briuselį. Ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį dirbsiu Lietuvoje, laukia nemažai susitikimų ir diskusijų Varėnoje, Garliavoje, Kaune ir Vilniuje. Iki susitikimų!
Vilnius, 2018 10 14