– Europos Parlamente Briuselyje spalio 9-ąją vyko Europos piliečio prizų įteikimo ceremonija. Šiais metais šį garbingą apdovanojimą pelnė Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija. Už kokius nuopelnus šis apdovanojimas skiriamas ir kokia yra jo svarba?
– Europos Parlamente iškilmingos ceremonijos metu 2018 metų Europos piliečio prizas – Europos piliečio diplomas – įteiktas Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos, šiuo metu vienijančios 25 Lietuvos savivaldybes, vadovams. Garbingą apdovanojimą priėmė Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos prezidentas Rytis Mykolas Račkauskas, valdybos pirmininkas Algirdas Vrubliauskas ir asociacijos vykdomasis sekretorius Žygimantas Gudišauskas. Diplomus laureatams įteikė Europos Parlamento vicepirmininkė Sylvie Guillaume, dalyvaujant Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani, Europos Parlamento nariams, Briuselyje reziduojantiems diplomatinio korpuso nariams.
Šių metų laureatus Europos Parlamentas paskelbė birželio 6 dieną, apdovanojimo ceremonijos ES valstybių narių sostinėse vyko rugsėjį, o antroji pagerbimo dalis Europos Parlamente Briuselyje – spalio 9-ąją.Tarp laureatų – neįgaliųjų draugų asociacija iš Lenkijos (socialinės apsaugos srityje), Slovėnijos bitininkų asociacija (aplinkosaugos ir paveldo srityje), kunigas, vadovaujantis vienam Caritas padaliniui Italijoje, Lenkijos žydų forumas, vaikų švietimo organizacija iš Latvijos – iš viso 50 laureatų iš 26 ES valstybių narių.
2008 metais įsteigtu Europos piliečio apdovanojimu pagerbiamos išskirtinės Europos asmenybės, organizacijos ar asociacijos. Ši premija skiriama už nuopelnus, siekiant geresnio abipusio supratimo tarp ES valstybių narių ir piliečių, plėtojant glaudesnį jų bendradarbiavimą, skleidžiant ES Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas vertybes.
Pirmoji šių metų laureatės – Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos – pagerbimo dalis rugsėjo 28 d. įvyko Europos namuose Vilniuje, joje dalyvavo Lietuvos savivaldybių, Katalikų bažnyčios Lietuvoje atstovai, Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos vadovai ir nariai. Pagal tradiciją šalies sostinėje Europos piliečio medalį įteikia tas Europos Parlamento narys, kuris pasiūlė kandidatą, pripažintą laureatu. Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociaciją Europos piliečio apdovanojimui pristačiau aš, todėl man atiteko ir garbė įteikti garbingą apdovanojimą.
Kuo šis apdovanojimas svarbus Lietuvai? Atsakymas labai paprastas – Šv. Jokūbo savivaldybių asociacija labai daug nuveikė, grąžinant Lietuvą į Europos piligrimų kelių žemėlapį. Švento Jokūbo kelias, ispaniškai – Camino de Santiago, dar vadinamas ilgiausiąja Europos gatve, pirmuoju arba seniausiuoju Europos kultūros keliu, yra Europos vienybės, jos krikščioniškųjų šaknų simbolis. Lietuvos įsijungimas į Šv. Jokūbo kelių tinklą Europoje yra mūsų valstybės pripažinimo dalis. Tik šių metų laureatės – |
Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacijos – pastangų ir darbo dėka lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai buvo pripažinti tarptautiniu lygiu ir sertifikuoti Europos Tarybos Europos kultūros kelių instituto. Džiaugiuosi, kad šios Lietuvos savivaldybių pastangos buvo pastebėtos ir įvertintos garbingu Europos Parlamento apdovanojimu.
Ir kviečiu: pasitikime visus, Šv. Jokūbo keliu einančius geros valios piligrimus, svetingai, kaip lietuviai nuo seno moka, leiskime jiems pažinti mūsų kraštą, pamatyti visą jo grožį.
Mano pagarba visoms Lietuvos savivaldybėms, per kurių teritorijas driekiasi lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai, visiems, kurie supranta šio kelio, Europos kelio, prasmę, vertę ir naudą. Ačiū visiems, kurie štai jau šešerius metus organizuoja piligrimų žygius lietuviškaisiais Šv. Jokūbo keliais, kasmetines jaunimo estafetes, vykdo šių piligrimų kelių ir lankytinų objektų žymėjimo darbus, platina Šv. Jokūbo kelio piligrimų pasus ir t.t.
– Šiais metais ir Jūs pati buvote apdovanota – pripažinta Metų europarlamentare. Už kokius nuopelnus Jums buvo skirtas šis apdovanojimas?
– Man buvo didelė garbė gauti šį apdovanojimą. Kasmet geriausias – Metų – europarlamentaras renkamas Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ (angl. The Parliament Magazine) iniciatyva. Metų europarlamentaro apdovanojimai, dažnai pristatomi kaip „Briuselio oskarai“, įteikiami iškilmingos ceremonijos metu. Į iškilmes susirenka visas Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Europos Komisijos, ES Tarybos – elitas, kitų Briuselyje veikiančių institucijų, diplomatinio korpuso atstovai.
Paskutiniajame atrankos etape mano varžovai buvo du Europos Parlamente labai žinomi vyrai – Vokietijos socialdemokratas, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas Bernd’as Lange bei Prancūzijos delegacijos ELP frakcijoje vadovas, aktyvus to paties Europos Parlamento komiteto narys Franck’as Proust’as. Autoritetinga komisija, sudaryta iš įvairių šalių ekspertų, verslo ir kitokių asociacijų atstovų, Metų europarlamentare pripažino mane.
Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje Metų europarlamentarais pripažinti du Lietuvos atstovai – aš ir Petras Auštrevičius, atitinkamai tarptautinės prekybos ir užsienio politikos srityse. Šios dvi sritys man yra labai svarbios, jose dirbti yra didelė atsakomybė.
Kai mes posėdžiaujame, kalbame apie tarptautinę prekybą, dauguma žmonių be specialaus pasiruošimo nesupranta mūsų kalbos, nes joje pilna magiškų žodžių: TTIP, DCFTA, AA, MFA, EPCA, CETA, OBOR ir kitų – IPI, TDI, FDI. Tačiau už tų žodžių – konkretūs veiksmai, programos, sutartys, tai, kas gali ir turi padaryti Europą didžia. Tuose žodžiuose užkoduota daug atkaklaus darbo, drąsos ir tikėjimo. Europos Sąjunga nestato sienų, ES tiesia tiltus. Didelė garbė, kad mano indėlis į šias „statybas” buvo įvertintas. Juk dirbu EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose bei Saugumo ir gynybos pakomitetyje.
Popiežius Pranciškus sako, kad jis stato tiltus (Pontificus arba pontifikas reiškia „tiltų statytoją”). Politikoje taip pat reikia „tiltų statytojų” – tiltų tarp žmonių, visuomenės grupių, tautų, valstybių ir jų sąjungų, žemynų. Vieni griauna, kiti stato. Mano misija – padėti statantiems.
– Ar kandidatuosite į Europos Parlamentą kitų metų gegužę vyksiančiuose rinkimuose ?
– Taip, kandidatuosiu, nes manau, kad darbas Europos Parlamente yra labai svarbus Lietuvai, mūsų valstybės žmonėms. Kaip žinote, Europos Parlamente esu ne naujokė, jame dirbu jau trečią kadenciją, šį darbą puikiai išmanau. Tačiau visų pirmą įvyks reitingavimas mūsų partijoje, TS-LKD taryboje jau patvirtinome abėcėlinį kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Jame – 39 pavardės. Galutiniame sąraše kandidatų skaičius negalės viršyti 22: Lietuva renka 11 atstovų, ir kiekviena partija gali kelti dukart tiek, taigi, 22. Abėcėlinio sąrašo reitingavimas vyks lapkričio 3-4 dienomis. Kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą galės reitinguoti tik partijos nariai, tuo tarpu rinkti TS-LKD kandidatą prezidento rinkimams galės ir nepartiniai, tereikia užsiregistruoti.
– Koks, Jūsų nuomone, bus naujasis Europos Parlamentas, kokių rinkimų tikitės?
– Visi ekspertai sutartinai tvirtina, kad naujasis Europos Parlamentas bus sudėtingiausias, kai kas sako – blogiausias iš visų, kokius iki šiol žinojome. Ką turiu galvoje? Pirmiausia tai, kad kraštutinė dešinė – radikalios, ekstremistinės politinės jėgos – rengiasi tapti antrąja pagal dydį Europos Parlamento frakcija. Ir tai yra realu.
Antra – centro dešinė, Europos liaudies partijos frakcija, kurios narė esu, išliks didžiausia Europos Parlamento frakcija, tačiau ženkliai aptirpusi (nors ir žinau, skaičių nesakysiu, jie kas mėnesį kinta).
Trečia – pastarąsias tris kadencijas Europos Parlamente mes, Europos liaudies partija ir socialdemokratai, kartu turėjome daugumą; jei prisidėdavo liberalai, mes laimėdavome visus svarbius balsavimus. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ši realybė baigiasi, ir naujajame Europos Parlamente centro dešinė ir centro kairė kartu paėmus nebeturės daugumos, neturės 50 proc. mandatų.
Visa tai reiškia kitą kokybę – kokybiškai kitokį Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir visą Europos Sąjungą, jos politiką.
Dabar ir ieškome atsakymo į klausimą, kaip konstruktyvios, Europos Sąjungą nuosekliai kuriančios ir stiprinančios politinės jėgos turėtų elgtis tokioje situacijoje? Gal nueisime lengviausiu keliu ir kovosime su populizmu jų pačių metodais? Nes populizmas patinka liaudžiai ir įdomu spaudai, o mes, tradicinių partijų atstovai, toje populizmo jūroje atrodome tikri nuobodos. Tai gal su populizmu kovokime jų pačių ginklais? Sakau – ne. Mes kovosime rimtai ir tiksliai. Ir kalbėsime ne apie problemas ir iššūkius, o apie sprendimus. Apie tuos, kurių nepadarėme, nors turėjome padaryti jau seniai. Ir apie tuos, kuriuos turime padaryti, jei nenorime prarasti taikios, suvienytos, solidarios Europos, jei norime apginti savo gyvenimo būdą.
Styvas Benonas (Steve Bannon), buvęs JAV prezidento D. Trumpo patarėjas ir vienas svarbiausių jo rinkimų kampanijos architektų, laksto po Europą. Jo kelio galas – ne tik Italija, jis pastebėtas ir kitose ES šalyse. S. Benono vojažų Europoje tikslas – kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės sąjunga, jų aljansas, bendras veikimas Europos Parlamento rinkimų kampanijoje, rinkimams pasibaigus – Europos Parlamente. Šių politinių jėgų tikslas – sugriauti Europą, sugriauti Europos Sąjungą. Šie žmonės neabejotinai bus apsikaišę patriotų plunksnomis ir patriotizmo, tėvynės meilės lozungais. Iš anksto sakau: pastebėkime ir objektyviai įvertinkime juos.
Turime pastebėti bei įvardinti ir tai, kad Matteo Savini, dabartinis Italijos vicepremjeras ir Vidaus reikalų ministras, radikalios kairiosios partijos “Šiaurės lyga“ (Lega Nord) lyderis, yra remiamas Rusijos ir… JAV. Tokia yra mūsų šiandienos realybė. Marine Le Pen, Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, buvo ir yra remiama Kremliaus. Kaip ir kitos panašios partijos Nyderlanduose, Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje –
Kremliaus parama joms buvo ir yra, tik jei anksčiau buvo užvualiuota, pridengta, tai artėjant rinkimams ji bus įžūliai atvira.
Lietuvos piliečiams linkiu būti akyliems ir išmintingiems. Lietuvos interesas – stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje. Kiekvienas turime prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.
– Negalvojote dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?
– Kandidate į Lietuvos prezidentus mane pasiūlė 6 TS-LKD skyriai – Alytaus miesto, Kauno rajono, Klaipėdos Danės, Klaipėdos Marių – Pajūrio, Telšių, Vilniaus Justiniškių – bei Klaipėdos miesto skyrių sueiga. Milžiniškas pasitikėjimas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi juo. Ir, žinoma, dėkoju visiems, mane parėmusiems. Kandidate į Europos Parlamentą mane iškėlė 50 TS-LKD skyrių, viena sueiga ir viena frakcija. TS-LKD nustatė tokias taisykles, kad tas pats asmuo negali būti kandidatu keliuose rinkimuose. Dėkoju visiems, norėjusiems mane matyti kandidate į prezidentus. Renkuosi Europos Parlamentą, kuriame moku ir noriu dirbti, ir tikiuosi jūsų nenuvilti.
– Dėkojame už pokalbį.
nyksciai.lt/laima-andrikiene-mano-misija-kurti-ir-stiprinti-europa