Pokalbis su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene
LR: Kitų metų viduryje baigiasi 2014 metais išrinkto Europos Parlamento kadencija. Esate labiausiai patyrusi jame dirbanti Lietuvos atstovė, šiemet pripažinta ir Metų europarlamentare. Kokiomis nuotaikomis gyvena Europos Parlamentas šiuo metu, kokie svarbiausi klausimai yra šio parlamento darbotvarkėje?
LLA: Europos Parlamente darbų niekada netrūksta. Po vasaros pertraukos jaučiamos ir neilgai trukus prasidėsiančios rinkimų kampanijos nuotaikos. Šią savaitę posėdžiaujame Briuselyje, vyksta frakcijų posėdžiai, rengiamės kitą savaitę Strasbūre vyksiančiai plenarinei sesijai. Pirmadienį kaimynystėje, Liuksemburge su ES atstovais posėdžiavo Rytų partnerystės valstybių – Gruzijos, Ukrainos, Moldovos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos – užsienio reikalų ministrai. Antradienį jau Briuselyje susitikau su vienu iš jų – Gruzijos diplomatijos šefu Davidu Zalkaliani. Kitą savaitę tiesiai iš Strasbūro vykstu į Gruziją, kur spalio 28 d. vyks prezidento rinkimai. Į Gruziją vykstu su svarbia misija – vadovausiu Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijai. EP delegacijoje – skirtingų valstybių ir frakcijų atstovai. Prezidento posto siekia 25 kandidatai, tarp jų – buvę šios šalies užsienio reikalų ministrai Salomė Zurabišvili, Davidas Bachradzė, Grigolis Vašadzė ir kiti. Prezidentas bus renkamas penkerių metų laikotarpiui ir paskutinį kartą – tiesioginiuose rinkimuose. Šie prezidento rinkimai – 2010 metais pradėtos konstitucinės reformos pabaiga, siekiant, kad Gruzija iš prezidentinės taptų parlamentine respublika. Šie procesai vyksta, nors 2017 m. atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad 84 proc. gruzinų nori tiesioginių prezidento rinkimų.
Šie rinkimai Gruzijai – egzaminas. Pagal šiemet atliktus vertinimus, kokią pažangą įgyvendinant asociacijos ir laisvosios prekybos sutartis su ES yra padariusios narystės ES siekiančios Ukraina, Moldova ir Gruzija, pastaroji valstybė yra neabejotina flagmanė. Manau, kad bendromis pastangomis galime pasiekti, kad per artimiausią dešimtmetį Gruzija ne tik pradėtų derybas su ES dėl narystės, bet ir toli pažengtų šioje srityje. Jei vienoje pusėje yra politinė valia vykdyti reikalingas reformas, o kitoje nestokojama supratimo, kad ES plėtra – tai investicija į ES kuriamą saugumo, stabilumo ir taikos erdvę, dešimt metų yra pakankamas laikotarpis pasiekti sėkmingos derybų dėl narystės ES pabaigos.
LR: Lapkričio 3-4 dienomis TS-LKD bendruomenė ateis prie balsadėžių – vyks pirminiai rinkimai, paaiškės, kas taps TS-LKD kandidatu prezidento rinkimuose. Kaip Jūs vertinate kandidatų atrankos procesą partijoje?
LLA: Turime stiprius kandidatus, visuomenėje žinomus, pagarbą ir pripažinimą pelniusius žmones. Juokaujame, kad juos visus sudėjus išeitų ne tik idealus kandidatas, bet neabejotinai ir idealus Lietuvos prezidentas. Ingrida Šimonytė – puiki finansų žinovė, turinti darbo Vyriausybėje ir Seime patyrimo, nuoširdi, lengvai bendraujanti su bet kokio amžiaus ir išsilavinimo auditorija. Vygaudas Ušackas – profesionaliai puikiai pasiruošęs, diplomatijos ir politikos senbuvis, gražios šeimos vyras ir tėvas. Gitanas Nausėda, nors ir atsisakė TS-LKD paramos rinkimų kampanijoje, ne tik puikiai išmano finansus, bankų veiklą, bet atrodo esąs išmintingas, sąžiningas, patikimas ir taurus žmogus, kas šiais laikais neabejotinai yra vertybė. Manau, kad G. Nausėdos sprendimas nedalyvauti TS-LKD pirminiuose rinkimuose yra teisingas: juos pralaimėjus tikėtis pergalės prezidento rinkimuose būtų sunku, jei apskritai įmanoma.
Mes šeimoje juokaujame, kad mūsų giminės žemaitiškoji pusė turėtų balsuoti už G. Nausėdą, nes jo senelis Jurgis Končius mano senelio Juozo Galdiko žemėse Lazdininkuose zuikius šaudė. Ponas Končius buvo malūnininkas, Lazdininkų kaime stovinčio vėjo malūno savininkas ir, kaip pasakoja giminės, aistringas zuikių medžiotojas, kuris vaikštinėdavo po mano senelio laukus ir pyškindavo zuikius. Tikiuosi, kandidatas į prezidentus nesupyks dėl šio linksmo viražo į praeitį. Mūsų senelių seniai nebėra, o malūnas prie Darbėnų kelio tebestovi.
Rimtai kalbant, kiekvienas turėsime apsispręsti. Ir kiekvienas rinksimės geriausią iš viso būrio kandidatų. Man svarbiausias kriterijus – ištikimybė Lietuvai, nusiteikimas ir pasirengimas ginti jos žmonių interesus, gebėjimas telkti piliečius darbui siekiant bendrų tikslų. Prezidentas turi pasižymėti aukščiausiosios lygos žaidėjo politikoje bruožais: jis arba ji turi turėti Lietuvos viziją, suvokti savo misiją, gebėti formuluoti tikslus ir suburti žmones bendram darbui, rasti sąjungininkų pasaulyje.
LR: Negalvojote dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?
LLA: Kandidate į Lietuvos prezidentus mane pasiūlė šeši TS-LKD skyriai ir vieno miesto skyrių sueiga. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo pasitikėjimu. Kandidate į Europos Parlamentą mane iškėlė 50 TS-LKD skyrių, viena sueiga ir viena frakcija. TS-LKD nustatė tokias taisykles, kad tas pats asmuo negali būti kandidatu keliuose rinkimuose. Esu dėkinga visiems, norėjusiems mane matyti kandidate į prezidentus. Renkuosi Europos Parlamentą, kuriame moku ir noriu dirbti.
LR: Koks, Jūsų nuomone, bus naujasis Europos Parlamentas?
LLA: Visi ekspertai sutartinai tvirtina, kad naujasis Europos Parlamentas bus sudėtingiausias, kai kas sako – blogiausias iš visų, kokius iki šiol žinojome. Ką turiu galvoje? Pirmiausia tai, kad kraštutinė dešinė – radikalios, ekstremistinės politinės jėgos – rengiasi tapti antrąja pagal dydį Europos Parlamento frakcija. Ir tai yra realu.
Antra – centro dešinė, Europos liaudies (žmonių!) partijos frakcija, kurios narė esu, išliks didžiausia Europos Parlamento frakcija, tačiau ženkliai aptirpusi.
Trečia – pastarąsias tris kadencijas Europos Parlamente mes, Europos liaudies partija ir socialdemokratai, kartu turėjome daugumą. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ši realybė baigiasi, ir naujajame Europos Parlamente centro dešinė ir centro kairė kartu paėmus nebeturės daugumos, neturės 50 proc. mandatų. Visa tai reiškia kitą kokybę – kokybiškai kitokį Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir visą Europos Sąjungą, jos politiką.
Styvas Benonas (Steve Bannon), buvęs JAV prezidento D. Trumpo patarėjas ir vienas svarbiausių jo rinkimų kampanijos architektų, laksto po Europą. Jo kelio galas – ne tik Italija, jis pastebėtas ir kitose ES šalyse. S. Benono vojažų Europoje tikslas – kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės sąjunga, bendras veikimas Europos Parlamento rinkimų kampanijoje, rinkimams pasibaigus – Europos Parlamente. Šių politinių jėgų tikslas – ne statyti, o sugriauti Europos Sąjungą. Šie žmonės neabejotinai bus apsikaišę patriotų plunksnomis, sieks mūsų balsų patriotizmo ir tėvynės meilės lozungais. Iš anksto sakau: pastebėkime ir objektyviai įvertinkime juos.
Kaip konstruktyvios, Europos Sąjungą nuosekliai kuriančios ir stiprinančios politinės jėgos turėtų elgtis tokioje situacijoje? Gal eiti lengviausiu keliu ir kovoti su populizmu jų pačių metodais? Nes populizmas patinka liaudžiai, jis įdomus žiniasklaidai, o mes, tradicinių partijų atstovai, toje populizmo jūroje atrodome tikri nuobodos. Tai gal su populizmu kovokime jų pačių ginklais? Sakau – ne. Mes kovosime rimtai ir tiksliai. Ir kalbėsime ne apie problemas ir iššūkius, o apie sprendimus. Apie tuos, kurių nepadarėme, nors turėjome padaryti jau seniai. Ir apie tuos, kuriuos turime padaryti, jei nenorime prarasti taikios, suvienytos, saugios Europos, jei norime apginti savo gyvenimo būdą.
Europa yra čia, mes esame pati tikriausia Europa. Mes visi ir turime pasakyti, kokios ES norime. Lietuvos piliečiams linkiu būti akyliems ir išmintingiems. Mūsų interesas – stipri Lietuva stiprioje Europos Sąjungoje. Kiekvienas turime prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.
www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/10/22/news/laima-andrikiene-europa-yra-cia-7979287/