Šv. Jokūbo muzikos festivalis pasiekė Šiluvą ir jos šventovę

Kad Lietuva būtų tokia graži kaip Šilinės

Laima Andrikienė
Europos Parlamento narė

Lankiausi Šiluvoje per Šilines. Nepakartojamas jausmas, žmonės iš visos Lietuvos suplaukę – ir senjorai, ir jaunimas. Prašo Dievo malonės, nuodėmių atleidimo, pagalbos, nes gyvenimas tapo nepakeliamai sunkus. Jausmai tyri, pažadai nuoširdūs. Tai matyti iš susikaupusių veidų, iš atgailos ir vilties tarsi užrašytų ant jų veidų.  

Atvykau į Šiluvą ne tik atlaidams, bet taip pat ir dalyvauti tarptautiniame – jau 8-ajame  – Šv. Jokūbo muzikos festivalyje, kuris šiais metais pasiekė ir Šiluvą. Koncertą „Angelų giesmės“  Šiluvos šventovėje surengė valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas – A. Dambrauskas).  „Vilnius“ atliko A. Šnitkės, D. Zakaro, V. Augustino sakralinius kūrinius. Ta proga kartu su vienu Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos vadovų ir Europos Šv. Jokūbo kelio federacijos atstovu D. Varnu Šiluvos klebonui kunigui E. Murauskui įteikėme Šv. Jokūbo kelio ženklus.  Šiluva, jos šventovė yra Šv. Jokūbo piligrimų kelyje.

Iš Šiluvos parsivežiau pačius geriausius įspūdžius. Ir svajonę – kad visa Lietuva būtų tokia graži kaip Šilinės, savo dvasia ir ištikimybe krikščioniškosioms vertybėms. Toms, kurias išmokstame dar namuose – meilė, atleidimas, solidarumas, atjauta.

Tačiau šis rašinys – ne apie Šilines. Jis yra apie tai, kas labiausiai rūpi mūsų piliečiams.

Lietuvoje reikiamo dėmesio ir komentarų nesulaukė Europos Parlamento atlikta apklausa, rodanti augantį Lietuvos piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga. O toji apklausa leidžia daryti svarbias išvadas.

Štai kai kurie skaičiai. Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje ženkliai padaugėjo palankiai vertinančių ES veiksmus saugumo srityje – nuo 39 iki 52 procentų; saugant išorės sienas – nuo 35 iki 51 procento; plėtojant žemės ūkį – nuo 38 iki 49 procentų.

Dar iškalbingesni yra skaičiai, rodantys, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų norėtų aktyvesnių ES veiksmų šalies viduje, ypač sprendžiant socialines problemas.

Lietuviai – už „kelių greičių“ Europą

Paklausti, ar tam tikrose srityse palyginti toliau pažengusios ES šalys turėtų žengti pirmyn, ar laukti, kol kitos Sąjungos valstybės jas pasivys, 57 proc. lietuvių linkę nelaukti atsiliekančių. Taip manančių daugiau yra tik Belgijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Europiečiai šiuo klausimu pasidalinę: 44 proc. sutiktų su „kelių greičių“ Europa, o 43 proc. linkę palaukti, kol visos ES šalys galės veikti kartu.

Šie skaičiai rodo, kad euroskeptikai Lietuvoje neturi rimtesnio pagrindo. Aišku, tų, kurie Lietuvoje garsiai šaukia apie ES didesnės integracijos pavojus, šie skaičiai neįtikins. Abejoti galima bet kuo, tačiau kol nėra kitaip teigiančių visuomenės apklausų, vadovaukimės tuo, kas yra. Beje, ir ankstesnėse visuomenės apklausose buvo reiškiamas didesnis pasitikėjimas Europos Sąjunga nei vietinėmis valdžios institucijomis.

Vienoda minimali pensija visose ES valstybėse – kada?

Daugelis procesų, vykstančių Europos Sąjungoje, atitinka Lietuvos piliečių norus ir lūkesčius. Vienas jų – socialinė politika, ES socialinio ramsčio stiprinimas. Iki šiol socialinė politika, pensijos ir pašalpos buvo ir tebėra valstybių reikalas, kiekviena valstybė tvarkosi kaip išmano. Dabar siūlome, kad šiais klausimais rūpintųsi ir Europos Sąjunga, nes akivaizdu, kad kai kurios valstybės, jų valdžia tvarkosi prastai. Socialinių problemų sprendimas Lietuvoje, esant didžiulei socialinei atskirčiai, yra labai svarbus. ES valstybės narės tariasi dėl socialinio ramsčio ir jo finansavimo. Mūsų gyvenime tai, pavyzdžiui, užtikrintų vienodas minimalias pensijas visose ES šalyse,  kitų socialinių problemų sprendimą ir leistų Lietuvos piliečiams nesijausti Europos Sąjungoje antrarūšiais ar trečiarūšiais. Tai ypač aktualu, nes pastaruoju metu valdžios atstovai Lietuvoje kalba, kad ateityje gyventojai turi būti pasiruošę dar mažesnėms pensijoms, nors jau dabar pensijos daug kam primena pašalpas. Jos tikrai nesiekia to lygio, neužtikrina to, kas vadinama „oria senatve“.

Apklausoje dalyvavusių žmonių optimizmas ir parama gilesnei ES integracijai man yra suprantama. Aš taip pat manau, kad didesnė integracija neišvengiama, norint ne tik geresnio gyvenimo visiems ES piliečiams, bet ir siekiant, kad ES taptų dar rimtesne žaidėja pasaulio politikoje. ES negali sau leisti kalbėti skirtingais balsais ir reikšti tuo pačiu klausimu skirtingas nuomones, vienas – savo šalių viduje, kitas – Briuselyje, o trečias – nuvykus į Maskvą, Vašingtoną ar Pekiną.  Pasaulio geopolitinė padėtis reikalauja, kad ES būtų kumštis, o ne palaida bala ar nesibaigiančių diskusijų klubas. Juk Rusija nerimsta, siekdama didesnės įtakos visame pasaulyje, auga Kinijos ekonominė galia ir politinės ambicijos dominuoti pasaulyje. O JAV politika, prezidentu tapus D. Trumpui, dažnai yra sunkiai nuspėjama. Šioje situacijoje toks elgesys kaip Vengrijos premjero V. Orbano, kai tą pačią savaitę paniekinamai elgiamasi Briuselyje ir beveik glebėsčiuojamasi su V. Putinu Maskvoje, yra nepriimtinas.

Tušti ginčai niekur neveda

Daug iečių laužoma ginčuose, kokia turi būti ES – „kelių greičių“ ar reikia judėti į priekį visoms valstybėms vienu greičiu. Šis ginčas yra tuščias ir beprasmis, nes ES jau dabar yra „kelių greičių“ Europa. Vienos šalys yra įsivedę bendrą valiutą eurą, kitos – ne; vienos šalys dalyvauja Šengeno erdvėje ir jų piliečiai laisvai keliauja po visas Šengeno valstybes, o kitoms tai yra tik ateities tikslas. Yra ir daugiau pavyzdžių. Lietuva yra pirmaujančiųjų gretose, ji yra „pirmojo greičio“ Europa. Tai džiugina, nes vilkdamiesi ES uodegoje mažai ką pasieksime, o ir geopoltiškai, turint tokią kaimynę kaip Rusija, tai yra nesaugu ir todėl neprotinga. Eidami kartu su Vokietija ir keldami didelius reikalavimus sau ir kitiems pasieksime daug daugiau.

Balsavimas už kraštutinius dešiniuosius ar kairiuosius, visokio plauko ekstremistus ar Kremliaus remiamus nacionalistus (pavyzdžiui, kaip Marine Le Pen Prancūzijoje), Europos Sąjungos tikrai nesustiprins. Atvirkščiai – susilpnins ES ar net sugriaus ją.

Visi šie klausimai bus keliami ir Lietuvoje, viena ar kita forma. Juk artėja prezidento, savivaldybių bei Europos Parlamento rinkimai. Šios problemos atveria kelią populistinėms kalboms bei spekuliacijoms nacionalizmu Lietuvoje. To neišvengsime. Tačiau prieš imantis agituoti „prieš“ ar „už“ vieną ar kitą eurointegracijos aspektą, reikėtų neužmiršti Lietuvos piliečių nuostatų. Bent jau dabar didesnė dalis lietuvių yra už Lietuvą labiau suvienytoje, stipresnėje ir saugesnėje Europos Sąjungoje.