Skip to main content

Tremtinys. L. Andrikienė: Europos elfai prieš Kremliaus trolius

|   Straipsniai

Dr. Laima Andrikienė

Rusijos informacinio karo ginklai ir alternatyvios realybės kūrimas

Šiais laikais Rusijos propaganda ir dezinformacija pasiekė nematytą mastą. Po Krymo aneksijos ir karinės agresijos Rytų Ukrainoje 2014 m. Kremliui reikėjo bet kokia kaina pateisinti savo veiksmus.

Naujausi Rusijos propagandinio karo pavyzdžiai poveikis „Brexit" referendumui, rinkimams  Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Čia Kremliaus pėdsakai yra pakankamai akivaizdūs. ES susiduria su gerai organizuota ir dosniai finansuojama, itin agresyvia Rusijos valstybės melagingų „naujienų” (fake news) platinimo kampanija. Naudojant manipuliavimo ir dezinformacijos taktiką, kuriamos sąmokslo teorijos. Skleidžiant melą, siekiama destabilizuoti Vakarų demokratinę tvarką, supriešinti ir susilpninti atskiras valstybes, suskaldyti Europos Sąjungą. Kremlius remia visus tuos, kurie nori ją sunaikinti.

Daugelis ES valstybių tik neseniai ėmė suvokti Kremliaus informacinio karo keliamą grėsmę. Tuo tarpu  Baltijos valstybės kovoja su rusų propaganda ir dezinformacija jau nuo 1990 metų.

Apskritai kalbant, Rusijos valstybinės propagandos ir dezinformacijos kampanijos nėra naujas reiškinys. Tačiau šiandien Kremliaus propagandos mašina pilnai išnaudoja šiuolaikines technologijas: internetą, socialines medijas, „trolių fabrikus”, „botus” (specializuotas programas). Šios technologijos leidžia be didesnių pastangų per keletą minučių paskleisti melagingas „naujienas” šimtams tūkstančių žmonių.

Akivaizdi tendencija, kad šiandienos pasaulyje karo pobūdis, formos keičiasi. Atsirado informaciniai, hibridiniai karai. Informacinio karo tikslas – ne fizinis priešo sunaikinimas, o proto, sąmonės kontrolė ir užvaldymas. Žala, padaroma priešui mūšio lauke, perėjo į skaitmeninį lygį karą su priešo informacinėmis sistemomis. Mūsų atveju Kremliaus kariaujamas informacinis karas stumia Vakarų valstybių visuomenes į nusivylimą, pasitikėjimo praradimą savo vertybėmis ir politine sandara, demokratija apskritai.

Pagrindinis skirtumas tarp sovietinės ir dabartinės Kremliaus propagandos yra tas, kad sovietiniais laikais buvo svarbu įrodyti, kad informacija yra „patikima". Dabar gi tiesa nėra svarbi, nes visi turi galimybes sakyti, kas tik šauna į galvą, skleisti tai viešojoje erdvėje. Kas gali būti naudingiau ir veiksmingiau Kremliui, kuris siekia sukurti taip vadinamą alternatyvią realybę, iškreiptą tikrovės vaizdą, kuriame nebeatpažįstame ne tik kitų, bet ir patys savęs?

Kremlius savo propagandos mašinai per metus skiria daugiau nei milijardą eurų. Tai televizija „RT” (Russia Today), kuri transliuoja 100 šalių, internetinis naujienų portalas „Sputnik”, publikuojantįs „naujienas” 33 pasaulio kalbomis. Be to, iš valstybės biudžeto taip pat gausiai finansuojami gerai žinomi Kremliaus „trolių fabrikai”, skleidžiantys melagingas naujienas bei komentarus, naudojantys tam tikslui naujausias technologijas.

Europos elfai kovoje prieš Rusijos trolius

Europos Sąjungos atsakas į Rusijos plataus masto tiesioginius dezinformacijos išpuolius yra ne tik nepakankamas, bet ir labai silpnas. Jau kelerius metus ES žvelgė į šį informacinį karą taip, tarsi jis neturėtų tiesioginės įtakos ES valstybių narių visuomenėms. Nebuvo norima pripažinti, kad Rusija deda aktyvias pastangas, siekdama sunaikinti pasaulio tvarką, kuri beveik 70 metų suteikia euroatlantiniam regionui gerovę ir taiką.

Rytų, Vidurio ir Šiaurės ES valstybės narės pirmosios suprato, kokią grėsmę Europai ir pasaulinei tvarkai kelia gerai organizuota Kremliaus propagandos ir dezinformacijos kampanija ir primygtinai reikalavo, kad ES suvienytų pastangas ir pajėgas prieš ją kovojant. Tačiau Europos Sąjungai vis dar yra nelengva suvokti Rusijos informacinį karą kaip realią grėsmę. Kai kurios ES valstybės narės reagavo vėlai, o kai kurios iki šiol nesiima realių veiksmų.

Europos Sąjunga 2015 m. įsteigė Rytų strateginės komunikacijos darbo grupę. Šios grupės atsiradimas buvo svarbus, bet nepakankamas žingsnis, norint įveikti Kremliaus propagandos mašiną. 2015 m. ši darbo grupė turėjo tik... vieną pareigūną, kuris kovojo informacinį karą su Rusija. Dabar Rytų strateginės komunikacijos darbo grupėje yra 14 darbuotojų. Ją sudaro 7 deleguoti ekspertai iš Čekijos Respublikos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos ir Europos Komisijos. Kiti komandos nariai yra laikini darbuotojai. Akivaizdu, kad absurdiškai mažas Rytų strateginės komunikacijos padalinys nėra pajėgus kovoti su Kremliaus siekiais suskaldyti ir sunaikinti mūsų visuomenes. Palyginimui – „trolių fabrike" Sankt Peterburge dirba šimtai darbuotojų, kurie 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę masiškai skleidžia melagingus komentarus ir klaidinančią informaciją.

Nuo pat įsteigimo Rytų strateginės komunikacijos darbo grupė veikė be savo biudžeto. Praėjusiais, 2017 metais, Europos Parlamentas paskyrė 1,1 milijono eurų šiam padaliniui 2018-2020 metams. Artėjantis ES Tarybos susitikimas 2018 m. birželio 25 dieną, kuriame dalyvaus ir LR Prezidentė D. Grybauskaitė  tai galimybė pradėti rimtas aukščiausiojo lygio derybas dėl Rytų strateginės komunikacijos darbo grupės ateities.

Visi kartu turime stengtis stiprinti mūsų visuomenės atsparumą melagingai informacijai. Suprantama, kad sustabdyti visą dezinformaciją yra neįmanoma užduotis. Tačiau būdami stipresni ir vieningesni, galime laimėti šį karą, karą dėl mūsų jaunosios kartos ateities. Kova už tiesą nesibaigia, ji tęsiasi.

 

Dr. Laima Andrikienė yra Europos Parlamento narė (2004-2009, 2009-2014 ir nuo 2016 metų), didžiausios Europos Parlamento frakcijos – Europos liaudies partijos – narė, Lietuvos delegacijos šioje frakcijoje vadovė. Europos Parlamente L. Andrikienė dirba dviejuose komitetuose – Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų – bei Saugumo ir gynybos pakomitetyje. L. Andrikienė yra Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo Akto signatarė, buvusi LR Seimo narė (1990-2000), Europos reikalų ministrė (1996-1998).