Praėjusį penktadienį Plungėje ir Alsėdžiuose lankėsi europarlamentarė Laima Andrikienė. Tik ne apie Europos Parlamentą ir politiką ji šįkart atvyko kalbėti, bet pristatyti per Lietuvą vingiuojančius Šv. Jokūbo piligrimų kelius. Vienas jų, vadinamas Žemaitijos arba Karaliaučiaus, eina per Plungę, o Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra įtraukta į šį kelią kaip viena iš stočių.
Viešėdama Plungėje, šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, europarlamentarė dekanui ir klebonui Juliui Meškauskui įteikė ženklą, liudijantį, kad ši bažnyčia tapo didelės bendruomenės, vienijančios 12 bažnyčių Lietuvoje ir kelis šimtus jų Europoje, nare.
Kartu su L. Andrikiene Alsėdžiuose bei Plungėje lankėsi ir Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos atstovas Valdas Kilpys. Pasilikusiesiems šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje po vakarinių mišių jis priminė, kuo ypatingas buvo apaštalas Jokūbas. „Jis buvo kietas kaip žemaitis. Kai reikėdavo apginti savo krikščioniškas vertybes, darydavo tai labai griežtai“, – sakė V. Kilpys ir paragino tikinčiuosius taip pat kuo aiškiau deklaruoti savo krikščionišką tikėjimą, nes jis yra viena iš Europos Sąjungos atramų. O apaštalo Jokūbo, kuris buvo žvejys, garbei per visą Europą Ispanijos link vedantys keliai yra lyg tas tinklas, kaip žuveles gaudantis tikinčiuosius.
Per Lietuvą dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos nuvinguriavo dar sovietmečiu. 1987 metais Europos Taryba paskelbė deklaraciją, kuria Šv. Jokūbo kelias buvo paskelbtas pirmuoju Europos kultūros keliu, o prie deklaracijos pridėtame žemėlapyje kaip krikščioniškosios Europos dalis buvo atvaizduota ir Lietuva su Šv. Jokūbo kelio atšakomis.
Sovietmečiu šis faktas liko nepastebėtas. Ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę apie tai mažai kas žinojo, kol galiausiai, globojant arkivyskupui metropolitui Gintarui Grušui, pavyko pasiekti, kad būtų pripažinti net keturi keliai: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Žemaitijos arba Karaliaučiaus. Jais keliaujant galima pasiekti galutinį piligriminės kelionės tikslą – Santjago de Kompostelos katedrą Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.
Jurgita NAGLIENĖ