Skip to main content

Žurnalas „Savaitė”: Pirmoji stambi populistų pergalė ES

|   Straipsniai

2018-11-29

Kokios nuotaikos tvyro Europos Parlamente, Europos Sąjungos (ES) vadovams patvirtinus istorinį „Brexito“ susitarimą, kalbamės su mūsų šalies europarlamentare, konservatore Laima Liucija ANDRIKIENE.

–Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas, Terezai Mej parvežus sutartį dėl „Brexito“, suūžė kaip bičių avilys. Kaip vertinamas pasiektas susitarimas Europos Parlamente?

–Pasiektasis susitarimas – tai 585 puslapiai “išstojimo sutarties” teksto, kuris tapo viešai prieinamas lapkričio 14-ąją, plius 26 puslapių apimties Politinė deklaracija, kurioje apibendrinami ES ir JK ateities santykiai prekybos, saugumo ir kitose srityse. Jei manėte, kad Europos Parlamente metėme visus darbus ir puolėme skaityti susitarimo teksto, turiu nuvilti – to nebuvo, darbai vyksta įprastu ritmu. Iš dalies dėl to, kad apie derybų eigą europarlamentarai buvo informuojami visą derybų metą, tą nuolat darė ir ES derybininkas Michelis Barnier, ir už šį klausimą atsakingi mano kolegos Europos Parlamente Guy Verhofstadtas ir Elmaras Brokas. Jokių netikėtumų publikuotame sutarties tekste nėra.

Dauguma Europos Parlamento narių Brexitą apskritai vertina neigiamai, kaip procesą, kuriame laimėtojų nebus. Antra, mūsų vertinimu, didesnių praradimų patirs JK. Tokią poziciją Europos Parlamentas yra pareiškęs jau ne vieną kartą, ir prieš derybų pradžią, ir deryboms įpusėjus. Trečia, pagal galiojančias ES taisykles, šis susitarimas dėl Brexito neįsigalios, jei ir kol jam nepritars Europos Parlamentas. 
Lapkričio 25-ąją Briuselyje rinkosi 27 valstybių vyriausybių vadovai ir Lietuvos Pre-zidentė D. Grybauskaitė, jie išreiškė pritarimą pasiektam susitarimui. Kad pergalės švęsti nėra kam ir su kuo, sakė beveik visi į Briuselį atvykę ES valstybių lyderiai, o EK pirmininkas J.–C. Junckeris Brexitą ir susitarimą dėl jo įvardijo vienu žodžiu – tragedija. 
Gruodžio 10 d. Strasbūre prasidėsiančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje svarstysime šią sutartį, vėliau balsuosime, kaip vertiname pasiektą susitarimą ir ar pritariame jam. Tada žinosime ir galutinį Europos Parlamento verdiktą – taip arba ne.

Būkime realistai: pasiektasis susitarimas – viso labo Brexito pasekmių sušvelninimas, pastangos sumažinti neigiamas skyrybų pasekmes, ir tiek. Jungtinė Karalystė dar ne vienerius metus viena koja bus ES, o kita – jau ne ES. Būsime tarsi kokie sugyventiniai, kai JK – ne ES šeimos narė, bet vis dar čia esanti, daugybe saitų susijusi su ES.

–Ar buvo baiminamasi JK pasitraukimo be susitarimo?

–Nuotaikų Europos Parlamente nevadinčiau baime. Skyrybos be susitarimo tik pademonstruotų abiejų pusių politikų neprofesionalumą ir neatsakingumą, situacijos rimtumo nesuvokimą. Mes į JK norą pasitraukti iš ES reaguojame rimtai, stebime derybų eigą, keliame klausimus, kurie yra svarbūs mūsų piliečiams, visai Europos Sąjungai, jos valstybėms narėms. Esame nubrėžę taip vadinamas “raudonąsias linijas”, ribas, kurių mūsų derybininkams nevalia peržengti, kurios yra galimų kompromisų ribos. Ypatingai jautrios sritys – ES valstybių narių piliečių padėtis, garantijos jiems Jungtinėje Karalystėje po Brexito, pereinamasis laikotarpis, “skyrybų mokestis”, kurį JK turi sumokėti Europos Sąjungai, Šiaurės Airija, tiksliau – sienos su Airija klausimas ir kiti.

–Kokios nuotaikos tvyro jūsų krikščionių demokratų frakcijoje? Kaip vertinama tai, kad skyrybas pakurstė būtent kolegos konservatoriai?

–Mūsų frakcijos poziciją trumpai apibrėžti yra lengva: Brexitas – istorinė klaida, o Jungtinė Karalystė – pirmoji stambi populistų ir ekstremistų pergalė Europos Sąjungoje. Tai šventė Brexit’o veikėjus Jungtinėje Karalystėje skatinusiai ir rėmusiai Rusijai, kaip ir visoms kitoms išorės jėgoms, kurios siekė ir siekia susipriešinusios, silpnos, nukraujavusios Europos Sąjungos, negana to, nukirstais tradiciniais ryšiais su JAV.

Su britais eururoparlamentarais apie Brexitą kalbamės nuolat. Tarp jų turiu daug gerų kolegų, su kuriais jau trečią kadenciją dirbame tuose pačiuose komitetuose. Apskritai pirmąją kadenciją Europos Parlamente su britų konservatoriais buvome toje pačioje frakcijoje, tuomet ji vadinosi Europos liaudies partijos – Europos demokratų frakcija, ji buvo didžiausia EP frakcija, kol 2009 metais tuometinis britų konservatorių lyderis D. Cameronas “neišsivedė” jų iš mūsų politinės šeimos. Negana to, kaip vien asmenine karjera besirūpinantis politinis oportunistas ir populistas jis atvedė savo tautą į referendumą, prie balsadėžių, net neskaičiavęs JK pasitraukimo iš ES pasekmių, neinformavęs visuomenės apie tokio žingsnio kainą JK ekonomikai, žmonėms. Ir 50 milijonų britų balsavo, remdamiesi ne racionaliais argumentais, o emocijomis neva lenkas santechnikas, lietuvis statybininkas ar rumunė vištų pešėja yra dėl visko kalti, o JK neturi kito pasirinkimo, kaip tik trauktis iš ES. Žinoma, taip sakydama suprastinu situaciją, tačiau faktas, kad britai tik po referendumu pareikšto apsisprendimo palikti ES ėmėsi skaičiuoti potencialias pasitraukimo iš ES pasekmes.

Šiuo metu du buvę britų konservatoriai yra sugrįžę į mūsų EP frakciją, vėl yra mano frakcijos kolegos, tik jau kaip nepartiniai.

Manau, kad nesuklysiu pasakydama, jog ir mūsų frakcijoje viltis, kad Brexitas neįvyks, tebėra gyva. Vieni tikisi, kad pasiektam susitarimui nebus pritarta JK parlamente, kad T. May Vyriausybė bus priversta atsistatydinti, kad vyks dar vienas referendumas, kurio metu britai balsuos, ar jie pritaria pasiektam susitarimui su ES, ar ne.

–Kokie dar klausimai aktualūs Europos Parlamente, nes čia, Lietuvoje, mes kvėpuojame gal visai kitokiu oru?

–Europos Parlamento darbotvarkė didžiąja dalimi yra visai kitokia nei, pavyzdžiui, Lietuvos Seimo. Man norėtųsi, kad sąlyčio taškų būtų daugiau, kad šių institucijų darbotvarkės labiau “persidengtų”, kad Lietuvos Seimas matytų ne tik Europą, bet visą pasaulį, kuriame veikia Lietuva. Globalizacija yra faktas, procesas, kurio nevalia nepastebėti ir neįvertinti, taigi, ir Lietuvos Seimas turi suvokti veikiąs globalių iššūkių, globalios konkurencijos sąlygomis.

Europos Parlamento darbotvarkėje vis daugiau vietos tenka tarptautinės prekybos klausimų sprendimui, migracijos suvaldymui, daug dėmesio kaip niekad iki šiol skiriame ES saugumo ir gynybos klausimams, kovai su Rusijos dezinformacija, informaciniais karais, skaitmeninei darbotvarkei. Žinoma, ir ES biudžetui, kurio svarstymus apsunkina padėties dėl Brexito neapibrėžtumas, taip pat kai kurių ES valstybių vyriausybių elgesys, kai ES finansinė parama noriai priimama, tačiau tuo pačiu metu atsisakoma vykdyti solidarumo įsipareigojimus kitose srityse.

Ir dar norėčiau pastebėti: kai lyginu šiandieninį Lietuvos Seimą su Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba ar pirmaisiais atkurtos Lietuvos valstybės seimais, kuriuose man teko dirbti, pirmiausia peršasi išvada, kad anksčiau buvome labiau pasaulio piliečiai nei dabartinis Seimas. Pasaulio piliečiai ta prasme, kad ne tik stebėjome pasaulyje vykstančius procesus, bet ir į juos aktyviai reagavome. Dabar su apgailestavimu tenka stebėti, kad didelę Seimo veiklos dalį sudaro santykių aiškinimasis, įvairiausių tyrimų grupių kūrimas, ir akivaizdu, kad kitam darbui – konstruktyvioms diskusijoms, strategijų rengimui, svarstymui ir jų įgyvendinimui – nebelieka laiko. Politikos darymas, rimta politinė veikla ir pigus politikavimas – skirtingi žanrai, jų rezultatai, išliekamoji vertė taip pat yra skirtinga.

 

Kalbino Teodora Rašimaitė